Jeigu ne į Žemę, tai į Mėnulį? YR4 sukels chaosą ()
Asteroidas, žinomas kaip 2024YR4, yra nepastebimas, tačiau vis dar labai svarbus mokslininkams, skelbia CNN. Pastato dydžio objektas, kuris iš pradžių atrodė galintis susidurti su Žeme, šiuo metu, skriedamas aplink Saulę, tolsta nuo teleskopų. Kol mokslininkai laukia, kada jis vėl pasirodys, jo pakitusi trajektorija dabar atkreipia dėmesį į kitą galimą taikinį – Mėnulį.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2024 m. pabaigoje, kuomet buvo atrasta kosminė uoliena, atrodė, kad ji į mūsų planetą gali atsitrenkti 2032 m. gruodžio 22 d. Tokio susidūrimo tikimybė keitėsi su kiekvienu nauju stebėjimu, o vasario mėnesį pasiekė 3,1 proc. – tikimybė tapo rizikingiausia nuo asteroidų stebėjimo pradžios.
Antžeminiai ir kosminiai teleskopai padėjo astronomams nustatyti 2024 YR4 dydį ir orbitą. Atlikę tikslesnius matavimus, mokslininkai galiausiai galėjo atmesti susidūrimo su Žeme galimybę.
Naujausi asteroido stebėjimai, atlikti birželio pradžioje, prieš YR4 dingstant iš akiračio, pagerino astronomų žinias apie tai, kur jis bus po septynerių metų, beveik 20 proc., teigia NASA.
Šie duomenys rodo, kad net Žemei išvengus tiesioginio smūgio, YR4 vis tiek gali kelti grėsmę 2032 m. pabaigoje atsitrenkdamas į Mėnulį. Šis susidūrimas žmonijai būtų vienintelis toks įvykis gyvenime, tačiau jis taip pat gali pasiųsti smulkias Mėnulio medžiagas į mūsų planetą.
Nors asteroidui atsitrenkus į Mėnulį, Žemei nekiltų jokio didelio fizinio pavojaus, yra tikimybė, kad tuo metu Mėnulio paviršiuje esantiems astronautams ar infrastruktūrai būtų pavojinga, o taip pat ir aplink mūsų planetą skriejantiems palydovams, nuo kurių priklausome, kad gyvybiškai svarbūs gyvenimo aspektai, įskaitant navigaciją ir ryšius, veiktų sklandžiai.
|
Tuo tarpu mokslininkai vertina, kokį chaosą galėtų sukelti potencialus YR4 smūgis į Mėnulį – ir ar galima ką nors padaryti, kad jis būtų sušvelnintas.
„Miesto žudikas“ Mėnulyje
Grėsmingas uolienos gabalas atrodo tik kaip šviesos dėmelė net pro stipriausius astronominius prietaisus. Iš tikrųjų YR4 greičiausiai yra apie 60 metrų skersmens, kaip rodo kovo mėn. atlikti stebėjimai, kuriuos atliko galingiausiu šiuo metu veikiančiu Jameso Webbo kosminiu teleskopu.
„Dydis lygus energijai“, – sakė Masačusetso technologijos instituto planetų mokslų tyrėjas Julienas de Vitas, stebėjęs YR4 su Webb'o telekopu.
„Žinodami YR4 dydį, supratome, kokio dydžio galėjo būti sprogimas.“
Astronomai mano atradę daugumą netoli Žemės esančių asteroidų, kurie šioje srityje būtų priskiriami „planetų žudikams“, t. y. 1 km skersmens ar didesniems kosminiams akmenims, galintiems pražudyti civilizaciją, sakė daktaras Endis Rivkinas, planetų astronomas iš Džono Hopkinso universiteto Taikomosios fizikos laboratorijos Merilende. Planetų žudiko, kuris prieš 66 mln. metų trenkėsi į Žemę ir sukėlė dinozaurų išnykimą, skersmuo buvo maždaug apie 10 km.
Pasirengimas smūgiams
Nuo šimtų iki tūkstančių milimetro dydžio nuolaužų smūgių gali paveikti Žemės palydovų parką, t. y. per kelias dienas palydovai gali patirti iki 10 metų lygiavertį meteoritų nuolaužų poveikį, sakė Wiegertas.
Žmonija priklauso nuo gyvybiškai svarbios kosmoso infrastruktūros, sakė Danas Oltrogge'as, COMSPOC, kosmoso situacijos suvokimo programinės įrangos bendrovės, kuriančios sprendimus, kaip elgtis su tokiais pavojais kaip kosmoso šiukšlės, vyriausiasis mokslininkas.
„Kosmosas šiandien yra susijęs su beveik visais mūsų gyvenimo aspektais, pradedant prekyba, ryšiais, kelionėmis, pramone, švietimu ir baigiant socialine žiniasklaida, todėl praradus galimybę naudotis kosmosu ir veiksmingai jį naudoti, žmonijai kyla rimtas pavojus“, – sakė D. Oltrogge'as.
Mažai tikėtina, kad šis įvykis sukels Keslerio sindromo scenarijų, pagal kurį sugedusių palydovų nuolaužos susidurtų su kitais palydovais ir sukeltų domino efektą arba nukristų į Žemę. Vietoj to, tai gali būti panašiau į atvejį, kai žvyro gabalas dideliu greičiu atsitrenkia į priekinį automobilio stiklą, t. y. gali būti pažeisti saulės baterijų skydeliai ar kitos jautrios palydovo dalys, tačiau palydovas liks vientisas, – sakė Paulas Wiegertas, astronomijos ir fizikos profesorius iš Vakarų Universiteto Londone, Kanados Ontarijo provioncijoje.
Nors laikinai praradus palydovų ryšį ir navigaciją Žemėje kiltų didelių sunkumų, P.Wiegertas teigė manantis, kad dėl galimo poveikio turėtų nerimauti palydovų operatoriai, o ne visuomenė.
Apsaugoti Žemę ir Mėnulį
Galimas planetos gynybos planas galėtų būti aiškesnis, jei asteroidas būtų nukreiptas tiesiai į Žemę. E.Rivkinas padėjo išbandyti vieną požiūrį 2022 m. rugsėjį, būdamas NASA dvigubo asteroido nukreipimo testo, arba DART, pagrindinis tyrėjas. 2022 m. rugsėjį jis tyčia trenkė erdvėlaivį į asteroidą Dimorfą.
Dimorfas yra Mėnulio asteroidas, kuris skrieja aplink didesnį asteroidą, vadinamą Didimą. Nė vienas iš jų nekelia grėsmės Žemei, tačiau dviguba asteroidų sistema buvo puikus taikinys nukreipimo technologijai išbandyti, nes Dimorfo dydis prilygsta asteroidams, kurie susidūrimo atveju galėtų pakenkti mūsų planetai.
DART misijos metu zondas į asteroidą rėžėsi 6 kilometrų per sekundę greičiu, siekiant išsiaiškinti, ar tokio kinetinio smūgio pakaktų dangaus objekto judėjimui kosmose pakeisti.
Tai pavyko. Nuo susidūrimo dienos antžeminių teleskopų duomenys atskleidė, kad DART erdvėlaivis iš tiesų pakeitė Dimorfo orbitinį periodą – arba kiek laiko trunka vienas apsisukimas aplink Didimo – maždaug 32 ar 33 minutėmis. Mokslininkai ir toliau stebėjo papildomus poros pokyčius, įskaitant tai, kaip tiesioginis smūgis greičiausiai deformavo Dimorfą dėl asteroido sudėties.
„Jei YR4 smūgis į Mėnulį nesukels žalingo poveikio palydovams, mokslininkams bus puiki galimybė sužinoti, kaip Mėnulio paviršius reaguoja į smūgius“, – sakė P.Wiegertas.
Tačiau dar neaišku, ar būtų prasminga siųsti į DART panašią misiją, kad YR4 būtų nublokštas nuo susidūrimo su Mėnuliu kurso. Tai priklausys nuo būsimų planetų gynybos grupių atliekamų rizikos vertinimų, kai asteroidas apie 2028 m. vėl bus pastebėtas, sakė J.de Vitas.
