„Už 265 000 000 km nuo Žemės. Neįtikėtina pergalė – užmegztas ryšys su kosmosu!“ (Video) ()
„Tai žvilgsnis į giliojo kosmoso ryšio ateitį.“
© Stop kadras | https://www.facebook.com/reel/721997623765759
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ši nauja technologija gali pakeisti kosmines keliones.
2025 m. liepos 7 d. Europos kosmoso agentūra (ESA) pasiekė tai, ko Europoje dar niekada nebuvo įvykdyta. Iš dviejų Graikijos observatorijų ESA užmezgė optinį ryšį su erdvėlaiviu, esančiu už 265 milijonų kilometrų nuo Žemės – maždaug 1,8 astronominio vieneto.
„Tai stulbinantis pasiekimas. Dėl daugelio metų technologinės pažangos, tarptautinių standartizacijos pastangų ir novatoriškos inžinerijos padėjome pamatus Saulės sistemos internetui“, – aiškina Mariella Spada, ESA Antžeminių sistemų inžinerijos ir inovacijų vadovė.
Perdavimo kampanija prasidėjo Graikijoje, kur ESA dvi observatorijas pavertė didelio tikslumo optinėmis antžeminėmis stotimis. Į NASA erdvėlaivį „Psyche“ buvo nukreiptas galingas lazerio spindulys iš Kryoneri observatorijos netoli Atėnų. Nors šis spindulys neperdavė jokių duomenų, jis buvo nukreiptas taip tiksliai, kad „Psyche“ erdvėlaivyje esanti tolimojo kosmoso optinio ryšio (DSOC) aparatūra sugebėjo sureaguoti ir išsiųsti signalą atgal į Žemę. Šį atsakymo signalą užfiksavo Helmoso observatorija, esanti už 37 km ant kaimyninės kalno viršūnės.
|
„Kad būtų galima atlikti šiuos dvipusius optinius mainus, reikėjo įveikti du pagrindinius techninius iššūkius: sukurti pakankamai galingą lazerį, kad jis kuo tiksliau pataikytų į tolimą erdvėlaivį, ir sukurti imtuvą, pakankamai jautrų, kad aptiktų silpniausią grįžtamąjį signalą po šimtų milijonų kilometrų kelionės – kartais vos kelis fotonus“, – aiškina Sinda Mejri, ESA antžeminės lazerinio imtuvo sistemos projekto vadovė.
Sėkminga demonstracija yra daugiau nei vien techninis žygdarbis. Ji leidžia pažvelgti į kosminio ryšio ateitį. „Optiniai ryšiai žada 10–100 kartų didesnį duomenų perdavimo greitį nei dabartinės radijo dažnių sistemos. Šios technologijos derinimas su esamomis radijo dažnių ryšio sistemomis yra būtinas norint perduoti vis didėjančius duomenų kiekius iš misijų, tyrinėjančių Visatą“, – teigė Andrea Di Mira, ESA antžeminės lazerinės siųstuvo sistemos projekto vadovė ESOC.
JAV kosmoso agentūra NASA taip pat testuoja optinį ryšį su savo erdvėlaiviu „Psyche“. Tai apima zonde atliekamą DSOC (giluminio kosmoso optinio ryšio) eksperimentą, kurio metu lazerio spinduliu siunčiami duomenys į observatoriją Žemėje. Pavyzdžiui, vieno iš šių bandymų metu į Žemę buvo perduotas didelės raiškos katės vaizdo įrašas.
Šios technologijos reikšmė gerokai viršija mokslinį smalsumą. Ji sudaro pagrindą siūlomai ASSIGN (Saulės sistemos interneto ir žemės tobulinimo) programai, teigiama ESA pranešime spaudai. Programą planuojama pristatyti ESA ministrų tarybos konferencijoje (CM25) lapkričio mėnesį.
„ASSIGN sieks sujungti esamus ir būsimus radijo dažnių ir optinius tinklus į saugų ir atsparų sąveikų tinklą, skirtą ESA misijoms, taip pat institucinėms ir komercinėms misijoms“, – aiškina Mehranas Sarkarati, ESA Antžeminių stočių inžinerijos skyriaus vadovas ir ASSIGN programos vadovas.
Misijos sėkmė yra daugelio metų ESA, NASA ir Europos įmonių konsorciumo pasiruošimo ir bendradarbiavimo rezultatas. NASA savo „Psyche“ misijai skyrė DSOC eksperimentą, o ESA Graikijoje sukūrė reikiamą antžeminę infrastruktūrą. „Didžiuojamės, kad ESA dalyvauja giliojo kosmoso optinio ryšio (DSOC) eksperimente, vykdomame mūsų „Psyche“ misijoje. Tai įspūdingas pavyzdys, ką gali pasiekti tarptautinis bendradarbiavimas, ir žvilgsnis į giliojo kosmoso ryšio ateitį“, – sako Abi Biswas, NASA DSOC projekto technologas.