Nepatikėsite su kuo bulvės turi giminystės ryšių. Susikirtimas sukūrė visiškai naują liniją ()
Ar kada nors susimąstėte, iš kur atsirado bulvės?
© FotoRain (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/potatoes-potato-pictures-3429379/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors jos atrodo kaip žemiškas, mums puikiai pažįstamas augalas, jų evoliucijos istorija slepia tikrą genetinę dramą. Naujas tyrimas atskleidė, kad bulvės turi giminystės ryšių su… pomidorais!
Vienas iš svarbiausių XX a. maisto produktų – bulvė – pasirodo, turi kilmės istoriją, kuri stebina net patyrusius mokslininkus. Naujausi genetiniai tyrimai rodo, kad bulvės atsirado dėl prieš milijonus metų įvykusios dviejų visiškai skirtingų augalų rūšių hibridizacijos – laukinių pomidorų ir Etuberosum genties augalų.
Šis tyrimas, publikuotas prestižiniame žurnale „Cell“, ne tik leidžia pažvelgti į gilią bulvių kilmės istoriją, bet ir atveria naujas galimybes žemės ūkyje bei augalų selekcijoje.
Bulvė – ne šiaip šakniavaisis
Iš pirmo žvilgsnio bulvė gali atrodyti kaip paprastas ir kasdienis produktas. Tačiau genetiniu požiūriu tai yra sudėtinga biologinė sistema, kurios atsiradimas buvo įmanomas tik dėl labai specifinio genetinio derinio. Mokslininkai nustatė, kad bulvės kilo maždaug prieš 9 milijonus metų, kai laukinių pomidorų rūšis, augusi Pietų Amerikos Anduose, susikryžmino su kitu augalu – Etuberosum.
|
Šis susikirtimas sukūrė visiškai naują liniją, kurios genetinis derinys leido augalui suformuoti tai, ką mes šiandien vadiname bulvės gumbu.
Genetiniai raktai į bulvės paslaptį
Tyrimo metu buvo išanalizuota daugiau nei 450 kultūrinių bulvių genomo sekų ir 56 laukinių rūšių. Tai yra viena didžiausių laukinių bulvių genominių kolekcijų, kada nors nagrinėtų.
Pagrindiniai genai, atsakingi už gumbų formavimąsi, yra:
- SP6A – aptinkamas pomidoruose ir atsakingas už žydėjimo bei energijos kaupimo procesus.
- IT1 – randamas Etuberosum augale ir svarbus šaknų vystymuisi.
Kiekvienas iš šių genų atskirai yra neveiksmingas, tačiau jų sąveika – būtent tokia, kokia įvyko susikryžminus minėtoms rūšims – aktyvuoja mechanizmą, dėl kurio požeminiai stiebai ima formuoti krakmolingus gumbus. Tai – esminė savybė, leidusi bulvėms išgyventi ir klestėti sudėtingose aplinkose.
Prisitaikymas prie Andų klimato
Naujai susiformavęs augalas pasirodė esąs labai tinkamas aukštikalnių sąlygoms, kur kiti augalai sunkiai išgyvendavo. Gumbuose sukauptos maistinės medžiagos tapo lemiamu veiksniu, leidusiu šiam augalui įsitvirtinti Andų regiono kalnuotose vietovėse.
Laikui bėgant, žmonės, ypač Pietų Amerikos vietinės tautos, pradėjo atrinkti ir auginti tas rūšis, kurios formavo didesnius, maistingesnius gumbus. Taip prasidėjo bulvės prijaukinimas ir selekcinis tobulinimas.
Bulvės kelionė į pasaulį
Kaip teigia daktarė Sandra Knapp iš Londono Gamtos istorijos muziejaus, Andų tautos turėjo šimtus bulvių veislių. Europoje jų šiandien yra tik keli variantai – daugiausia priklausantys rūšiai Solanum tuberosum.
Bulvės į Europą atkeliavo XVI a. ispanų laivais, bet iš pradžių buvo sutiktos skeptiškai. Žmonės į jas žiūrėjo nepatikliai: jos augo po žeme, nebuvo minimos Biblijoje, o jų išvaizda atrodė keista. Tačiau greitai jos buvo įvertintos dėl savo atsparumo nepalankioms sąlygoms ir didelės maistinės vertės.
Šiandien bulvės yra vienas iš pagrindinių maisto produktų pasaulyje – tiek šiaurėje, tiek pietuose.
Mokslas ir agrarinė revoliucija
Šis atradimas ne tik praturtina mūsų supratimą apie augalų evoliuciją, bet ir atveria naujas perspektyvas genetikai ir žemės ūkiui. Suprasdami, kaip tiksliai atsirado bulvės ir kokie genai tai nulėmė, mokslininkai gali kurti dar produktyvesnes, atsparias ligoms bei klimato pokyčiams bulvių veisles.
Tai svarbus žingsnis, ypač atsižvelgiant į klimato kaitos keliamus iššūkius pasaulio maisto tiekimui.
