Baltijos jūros bangos siekė iki 20 metrų aukščio. „Jūrų lokiai“ sukėlė chaosą ()
Gamta gali būti nenuspėjama.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Baltijos jūra gali būti nerami audrų metu, tačiau paprastai jos nekelia grėsmės esantiems sausumoje. Tačiau istorijoje užfiksuoti keli atvejai, kai itin didelės bangos padarė didelę žalą. Senovės įrašuose šios bangos buvo vadinamos „jūros lokiais“.
Jūros ir vandenynai žavi daugelį žmonių, tačiau turime nepamiršti, kad jie taip pat kelia tam tikrų pavojų. Vienas pavyzdys – didelės bangos, kurios gali būti labai pavojingos, o Baltijos jūros atveju tai pirmiausia paveikia laivus ir žmones, esančius ant vandens ar šalia jo. Nepaisant to, istorija rodo, kad gamta gali būti nenuspėjama. Šiandien tai atrandame senų įrašų ir tyrimų dėka.
Remiantis TVN24 pateikta informacija, 1497 m. rugsėjo 16 d. Baltijos jūroje pasirodė bangos, kurių aukštis siekė nuo 3 iki net 20 metrų.
„Aštuntą dieną po Švč. Mergelės Marijos gimimo dienos, 1497 m., penktadienio vidurdienį, iš šiaurės vakarų kilo audra, kuri tęsėsi iki vėlaus vakaro, sukeldama potvynį“, – rašė vienuolis, gyvenantis Darlovo vienuolyne.
|
Iš metraštininkų įrašų sužinome, kad potvynis visiškai sunaikino Darlovo uosto krantines, paralyžiuodamas prekybą. Buvo apgadinti namai, nuskendo galvijai, naminiai gyvūnai. Deja, taip pat pranešama apie kelis žuvusius žmones. Šiandien ekspertai daro išvadą, kad tai nebuvo eilinė audra.
„Įprastos audros metu bangos, atsitrenkdamos į krantą, prarastų energiją. Šiuo atveju tai buvo banga, kuri su didele jėga slinko į sausumą ir nuo išplautos pakrantės kopų atnešė smėlį. Tai patvirtina ne tik kronikos, bet ir geologiniai tyrimai“, – aiškina Andrzejus Piotrowskis iš Lenkijos geologijos instituto Ščecine, kurį cituoja TVN24.
Piotrowskis taip pat aptiko smėlio nuosėdų, kurias jūra atnešė į sausumą. Didžiausias tokių pėdsakų skaičius rastas netoli Kopanio ežero, kur jie buvo rasti beveik 1,5 km nuo sausumos. Tačiau Lenkijos radijas atkreipia dėmesį į panašius pranešimus iš 1757 m., apie Kolobžegą ir Mžežyną, ir iš 1779 m., kai Leboje ir Tšebiatuve pasirodė didelė banga. Metraštininkai šiuos įvykius vadino „jūros lokiu“ dėl garsaus „dundėjimo“, lydėjusio bangos atėjimą.
Nėra iki galo aišku, kas sukėlė šiuos reiškinius. Viena hipotezė teigia, kad jie buvo susiję su stipriais žemės drebėjimais netoli Skandinavijos, dėl kurių staiga įgriuvo Baltijos jūros dugnas. Manoma, kad šis sprogimas sukėlė metano, įstrigusio jūros dugno sluoksniuose, sprogimą, kuris vėliau prisidėjo prie bangų susidarymo. Laimei, šiandien Baltijos jūra yra daug ramesnė.
Kada Baltijos jūroje kyla didžiausios bangos?
Pasak Lenkijos Meteorologijos ir vandens valdymo instituto (IMGW), audros Baltijos jūroje yra gana dažnos ir trunka vidutiniškai 40 dienų per metus. Verta paminėti, kad audra paprastai trunka 4–7 dienas. Šis terminas apibūdina stiprų, gūsingą ir nuolatinį vėją, pučiantį virš jūrų ir vandenynų, kurio stiprumas pagal Boforto skalę yra ne mažesnis kaip aštuoni balai arba 17,1 m/s. Šis reiškinys yra glaudžiai susijęs su cikloniniu aktyvumu Europos regione ir paprastai jį lydi žemo slėgio sistemos, judančios iš Atlanto link Europos žemyno. Tačiau pagrindinis veiksnys čia yra slėgio skirtumas tarp žemo slėgio sistemos centro ir periferijos, vadinamas slėgio gradientu. Kuo gilesnė žemo slėgio sistema, tai reiškia, kad kuo mažesnis slėgis stebimas jos centre, tuo stipresni vėjai. Tai savo ruožtu skatina aukštų bangų susidarymą.
Dauguma audrų Baltijos jūroje kyla šaltaisiais mėnesiais, nuo rugsėjo iki kovo, o blogiausios buriavimo sąlygos paprastai būna sausį. Būtent tada galima stebėti didžiausias bangas Baltijos jūroje, siekiančias 6–7 metrus.
