„Prieš 13 000 metų išnykęs gyvūnas netikėtai sugrįžo – ir tai tik pradžia“ (Foto, Video) ()
Vėl pasigirdo staugimas.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=vPX4tm-J2bU
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prieš 13 000 metų jis dingo iš Žemės paviršiaus – plėšrūnas, ledynmečio siaubas. Manėme, kad jis išnyko amžiams. Tačiau dabar mokslas sako: baisusis vilkas (Canis dirus) vėl gali staugti po mėnuliu. Ir tai nebėra mokslinė fantastika.
The two newly born baby Dire Wolves, brought back from extinction by genetic engineering, seated on the Iron Throne. 🐺
— westerosies (@westerosies) April 7, 2025
George R.R. Martin serves as a Colossal Biosciences cultural advisor and investor, with Peter Jackson loaning his Iron Throne prop for the photoshoot. pic.twitter.com/Yax9WjCp7a
2025 m. balandžio mėn. biotechnologijų bendrovė „Colossal Biosciences“ paskelbė apie trijų jauniklių gimimą, kurių DNR iš dalies atkartoja išnykusio baisaus vilko – didesnio, masyvesnio plėšrūno, gyvenusio Šiaurės Amerikoje pleistoceno laikotarpiu, – genomą.
|
„Tai ne tik išvaizdos atkūrimas. Siekėme atkurti prarastas senovės rūšies savybes ekosistemoje“, – pabrėžia „Colossal“.
Naujas proveržis buvo įmanomas dėl dviejų pagrindinių technologijų:
- DNR fragmentų išskyrimo iš Canis dirus fosilijų, kurioms yra 13 000 ir 72 000 metų;
- CRISPR genų redagavimo, kurio pagalba tyrėjai modifikavo šiuolaikinių pilkųjų vilkų embrionus.
Gauti genetiškai rekonstruoti embrionai buvo implantuoti surogatinėms motinoms, todėl 2024 m. spalį gimė du vilko jaunikliai, o 2025 m. vasarį – dar viena patelė.
Nors žiniasklaida šį įvykį jau pavadino „baisiojo vilko prisikėlimu“, mokslininkai pabrėžia: kalbame ne apie identišką senovės plėšrūno kopiją, o apie organizmą su iš dalies atkurtu genomu.
„Tai labiau rekonstrukcija nei tikslus išnykusios rūšies prikėlimas“, – pažymi projekto komanda.
Tokie eksperimentai neišvengiamai sukelia ginčų:
- ar turime teisę kištis į natūralią evoliucijos eigą?
- ką daryti, jei atkurta rūšis pasirodo esanti agresyvi arba sutrikdo šiuolaikines ekosistemas?
- kur riba tarp mokslo ir Dievo vaidmens?
Verslininko Beno Lammo įkurta „Colossal Biosciences“ jau išgarsėjo projektais, kuriais siekiama „prikelti“ gauruotąjį mamutą ir Tasmanijos tigrą. Dabar įmonė dirba su dodo DNR, taip pat su kitomis išnykusiomis rūšimis.
Keista detalė: rašytojas George'as R. R. Martinas, „Sostų karų“ kūrėjas, tapo ne tik „Colossal“ investuotoju, bet ir projekto „kultūros patarėju“. Būtent todėl naujagimiai vilko jaunikliai buvo nufotografuoti ant Geležinio sosto kopijos, kurią spaudos kampanijai maloniai suteikė Peteris Jacksonas.
Tokių projektų šalininkai juos vadina galimybe ištaisyti žmonijos klaidas ir atkurti prarastą biologinę įvairovę. Priešininkai perspėja, kad net ir pažangiausios technologijos negali garantuoti naujų (ar senovinių?) organizmų saugumo šiuolaikinėmis sąlygomis.
Tačiau faktas lieka faktu: pirmasis „grėsmingojo vilko“ staugimas vėl pasigirdo po daugiau nei 13 000 metų. Ir tai amžiams pakeičia mūsų požiūrį į tai, kas laikoma „išnykusiu“.
