Saulės sistema susidūrė su objektu. „Jis atvėsino Žemę“ (Video) ()
Mūsų Saulė skrieja aplink Paukščių Tako centrą, kildama ir leisdamasi virš ir žemiau galaktikos plokštumos. Naujas tyrimas parodė, kad šios žvaigždės judėjimas neša visą Saulės sistemą per pavojingus kosmoso regionus.
© Wikipedia, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Helioshpere.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai mano, kad Saulės sistema galėjo praskrieti pro tokį tankų tarpžvaigždinį debesį, kad sugebėjo sulėtinti saulės vėją, atvėsindama Žemę.
Saulės sistema yra šiek tiek apsaugota nuo tarpžvaigždinės terpės, vadinamos heliosfera.
Įkrautų dalelių srautas iš Saulės, arba vadinamasis saulės vėjas, tęsiasi toli už pačios Saulės sistemos ribų, kol susiduria su tarpžvaigždine terpe. Taip aplink Saulę ir jos planetas susidaro milžiniškas burbulas, vadinamas heliosfera.
Saulės sistema šiuo metu yra maždaug 1000 šviesmečių skersmens regione, vadinamame Vietiniu burbulu (Local Bubble) arba Vietiniu tarpžvaigždiniu debesiu (Local Interstellar Cloud, LIC). Šis erdvės regionas yra mažiau tankus nei įprasta tarpžvaigždinė erdvė. „Burbulo“ tankis yra 0,001 dalelės kubiniame centimetre, palyginti su įprastu 0,1 dalelės kubiniame centimetre.
|
Tačiau Saulės sistema ne visada bus Vietiniame Burbule; po kelių tūkstančių metų ji vėl grįš į tarpžvaigždinę terpę.
Remdamiesi Saulės sistemos trajektorijos ir Vietinio tarpžvaigždinio debesies kartografijos analize, mokslininkai nustatė, kad praeityje jau kirtome tankius regionus.
„Tarpžvaigždinėje terpėje, kuria Saulė skriejo per pastaruosius kelis milijonus metų, yra šaltų, tankių debesų, kurie galėjo smarkiai paveikti heliosferą. Manome, kad Saulės sistema prieš kelis milijonus metų praskriejo pro šaltų dujų debesį“, – teigia straipsnio autoriai.
Toks praskridimas galėjo sukelti Saulės sistemą saugančios heliosferos susitraukimą, o tai savo ruožtu būtų pakeitę planetos klimatą. Be to, heliosferai susitraukiant, dalis medžiagos, sudarančios šiuos tankius regionus, galėjo pasiekti Žemę.
„Dideli neutralaus vandenilio kiekiai, susidarę susidūrus su šaltais debesimis, kurių tankis didesnis nei 1000 cm⁻³, pakeistų Žemės atmosferos cheminę sudėtį. Tai galėtų lemti ozono sluoksnio nykimą vidurinėje atmosferoje (50–100 km) ir galiausiai Žemės atvėsimą“, – rašo autoriai.
Iš tiesų, Žemės ledo branduoliuose buvo aptikta padidėjusio izotopų 60Fe (geležies-60) ir 244Pu (plutonio-244) kiekio įrodymų. Panašus kiekis aptiktas ir Mėnulio dirvožemio mėginiuose. Mokslininkai mano, kad jie galėjo pasiekti Žemę, kai Saulės sistema maždaug prieš 2 milijonus metų praskriejo pro Vietinį Šaltąjį Lūšies Debesį.
Buvo iškelta hipotezė, kad maždaug tuo metu vykę klimato pokyčiai galėjo paveikti žmogaus evoliuciją. Hipotezė yra ta, kad mūsų rūšies Homo sapiens atsiradimą nulėmė poreikis prisitaikyti prie klimato kaitos.
