Epinė misija! Tikslas – į juodąją skylę ()
Astrofizikai pasiūlė pirmąją misiją į juodąją skylę.
© 852278-MCS, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Black_Hole_Full.png
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Misija, kurios metu būtų sukurtas miniatiūrinis erdvėlaivis, kuris galėtų pirmą kartą iš arti ištirti juodąją skylę ir patikrinti Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją, galėtų trukti iki 100 metų.
Astrofizikai pristatė pirmosios istorijoje misijos, skirtos artimiausiai juodajai skylei tyrinėti, planą, kuri, kaip manoma, truks iki 100 metų. Tačiau pirmiausia jie turi sukonstruoti mažytį, lengvą erdvėlaivį su šviesos bure, kurią varytų iš Žemės nukreipti lazeriai.
Misijos tikslas – patikrinti Einšteino bendrosios reliatyvumo teorijos prognozes vienoje ekstremaliausių aplinkų Visatoje. Tyrimas paskelbtas žurnale „iScience“.
Mokslininkai siūlo nusiųsti miniatiūrinį ir labai lengvą erdvėlaivį į artimiausią juodąją skylę, kad susidarytų realų vaizdą apie šiuos objektus. Norint pasiekti juodąją skylę, įrenginys turi turėti lengvą šviesos burę, o ši burė leis jam įsibėgėti iki 30 % šviesos greičio, naudojant lazerius, nukreiptus iš Žemės.
|
Astrofizikai teigia, kad nors artimiausia žinoma juodoji skylė Gaia BH1 yra už 1500 šviesmečių, dar neatrasta juodoji skylė gali būti vos už 20–25 šviesmečių nuo Žemės. Mokslininkai mano, kad tokia juodoji skylė gali būti atrasta per ateinantį dešimtmetį.
Tyrimo autoriai taip pat teigia, kad nors kol kas nėra technologijos, leidžiančios sukurti erdvėlaivį, galintį išgyventi kelionę iki juodosios skylės, ir atitinkamų lazerių jai pagreitinti, šios technologijos gali atsirasti per ateinančius 20–30 metų.
Mokslininkai teigia, kad idėja gali atrodyti fantastiška, tačiau ji nėra neįmanoma. Pagal planą į juodąją skylę būtų pasiųsti vienas ar keli erdvėlaiviai, aprūpinti novatoriškais, vos kelis gramus sveriančiais prietaisais.
Atsižvelgiant į 30 % šviesos greičio, toks įrenginys artimiausią juodąją skylę, esančią už 20–25 šviesmečių nuo mūsų, galėtų pasiekti per 60–75 metus. Duomenų rinkimas ir perdavimas į Žemę užtruktų dar 20–25 metus. Taigi visa misija galėtų trukti iki 100 metų.
Nepaisant to, kad misiją sunku įgyvendinti, jei ji bus įvykdyta, mokslininkai teigia, kad tai bus tikras astrofizikos proveržis. Pirmą kartą bus galima tyrinėti juodąją skylę iš arti. Šis projektas gali apversti mūsų žinias apie Visatą aukštyn kojomis. Daroma prielaida, kad ekstremalios sąlygos aplink juodąją skylę gali suteikti naujos informacijos, prieštaraujančios Einšteino bendrajai reliatyvumo teorijai. Paprastai tariant, misija gali patikrinti pagrindinės gravitacijos teorijos prognozes.
Tyrimo autoriai teigia, kad erdvėlaivis galės patikrinti, ar juodosios skylės iš tikrųjų turi įvykių horizontą. Tai nematoma riba, už kurios negali ištrūkti niekas, net šviesa. Einšteinas numatė, kad įvykių horizontas egzistuoja, tačiau astrofizikai niekada negavo tiesioginių to įrodymų.
Jei juodoji skylė neturi įvykių horizonto ir yra nežinomų ekstremalių sąlygų, misija gali atskleisti naujų fizikos dėsnių.
Astrofizikai teigia, kad ši misija suteiks labai vertingos informacijos apie juodąsias skyles ir leis mums patikrinti bendrąją reliatyvumo teoriją sąlygomis, kurių kitaip padaryti neįmanoma.
Mokslininkai skaičiuoja, kad misijos kaina gali siekti 1 trilijoną dolerių, tačiau dėl technologinės pažangos artimiausiu metu ji gali sumažėti iki maždaug 30 milijardų dolerių.
