Po kuriais medžiais per perkūniją stovėti pavojingiausia? Įvardijo žaibo „magnetus“ ()
Žaibas – viena iš labiausiai žavinčių ir kartu gąsdinančių gamtos jėgų. Daugelis yra girdėję šiurpias istorijas apie šios „šviesos stulpo“ griovimo galią.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žinoma, per perkūniją negalima slėptis po medžiu, nes žaibas gali jį trenkti ir sužeisti žmogų. Bet kaip dažnai žaibas pataiko į medžius iš tiesų?
Miuncheno technikos universiteto mokslininkai pirmą kartą istorijoje atliko tyrimą, kurio metu analizavo medžius, žuvusius tiesiogiai nuo žaibo smūgio, tačiau neįtraukdami tų, kurie sudegė per gaisrus, išprovokuotus žaibų.
Jie išsiaiškino, kaip dažnai žaibas pataiko į medį ir kokios yra jo pasekmės.
Įspūdingi skaičiai
2004–2023 m. laikotarpiu kasmet užfiksuota apie 286–328 milijonų žaibo smūgių. Šie smūgiai per metus nusinešė net 301–340 milijonų medžių gyvybes, iš kurių 24–36 milijonai buvo stambesni nei 60 cm skersmens.
|
Taigi vidutiniškai per metus žaibai nužudo apie 320 milijonų medžių.
Šis aukštas skaičius paaiškinamas „užkrečiamosios“ žaibo savybės.
Vienas smūgis gali perduoti elektros iškrovą į gretimus medžius net iki 45 metrų atstumu. Todėl vienas žaibo smūgis gali nužudyti vidutiniškai net 3,5 medžio.
Kokie medžiai dažniausiai patenka į žaibo smūgį?
Dažniausiai žaibo smūgis trenkia į aukštus, vienišus medžius. Mūsų platumose žaibo „magnetas“ dažnai yra ąžuolas.
Taip pat pavojinga stovėti po pušimi, topoliu ar eglėmis per perkūniją.
Įdomu, kad klevas, lazdynas ir beržas žaibo „dėmesio“ dažnai išvengia, tačiau tai nereiškia, kad verta rizikuoti.
