Paskutinė baltoji žirafa. Tragiška istorija, kuri sukrėtė pasaulį (Video) ()
Kartais gamta sukuria tokį stebuklą, kad jis atrodo tarsi iš pasakos. Baltoji žirafa – vienintelis žinoma tokio atspalvio žirafa pasaulyje – tapo gyva legenda ir netgi simboliu kovos už nykstančias rūšis.
© Nat Geo Animals (Stop kadras) | https://www.youtube.com/watch?v=LsM8n1g57SA&ab_channel=NatGeoAnimals
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jos gyvenimas kupinas ne tik mokslinės unikalumo vertės, bet ir liūdnos, beveik neįtikėtinos tragedijos, kuri sukrėtė visą laukinės gamtos mylėtojų bendruomenę.
Šis nepaprastas gyvūnas gyvena Kenijoje, Afrikos širdyje, ir jo išvaizda pribloškia – vietoje įprasto gelsvai rudo rašto jo kūną dengia beveik visiškai balta oda su vos pastebimais gelsvais lopais. Tai nėra albinosas.
Tai leikizmas – reta genetinė mutacija, kuri gamtoje sutinkama itin retai ir yra lyg tarpinė būsena tarp visiško pigmento nebuvimo ir įprastos spalvos.
Kas yra leikizmas ir kuo jis skiriasi nuo albinizmo?
Leikizmas, skirtingai nei albinizmas, neišjungia viso melanino gamybos proceso. Dėl to baltoji žirafa išsaugo šiek tiek pigmento – nedidelės dėmės ant jo nugaros, kaklo ir snukio rodo, kad jo genetika vis dar leidžia gaminti dalį spalvinių medžiagų.
Albinosams šios galimybės nėra – jų akys, oda ir plaukai visiškai be pigmento.
|
Pasaulyje leikizmas nustatomas ne tik žirafoms – jis pasitaiko ir tarp kitų žinduolių, paukščių bei net roplių. Tokia spalva gali būti ir privalumas, ir trūkumas: įprasta pigmentacija padeda gyvūnams reguliuoti kūno temperatūrą, apsisaugoti nuo saulės UV spindulių bei maskuotis nuo plėšrūnų.
Tuo tarpu baltos ar šviesios spalvos individai dažnai tampa lengviau pastebimi ir pažeidžiami.
Maždaug prieš penkerius metus Kenijos gamtosaugininkai stebėjo tris neįtikėtino grožio baltasias žirafas – patelę ir du devynių mėnesių jauniklius.
Šis vaizdas buvo toks retas, kad tapo pasauline naujiena. Tačiau 2020-aisiais įvyko tai, kas iki šiol skaudina ne tik Afrikos, bet ir viso pasaulio gamtos mylėtojus – brakonieriai nužudė motiną ir vieną jos mažylį.
Tai buvo ne tik didžiulė netektis, bet ir smūgis pastangoms išsaugoti šią ypatingą genetinę liniją. Iš trijų stebuklingų gyvūnų liko tik vienas – jaunas patinas.
GPS stebėjimas ir dingimas
Siekdami užtikrinti šio vienintelės pasaulyje baltosios žirafos saugumą, gamtosaugininkai jam pritvirtino GPS sekimo įrenginį.
Jis kas valandą siųsdavo signalus apie gyvūno buvimo vietą. Tai turėjo padėti apsaugoti žirafą nuo brakonierių ir užtikrinti jo išlikimą.
Tačiau net ir technologijos negali visiškai užtikrinti saugumo laukinėje gamtoje. Po kurio laiko baltoji žirafa tiesiog dingo.
Jis nebebuvo matomas jokiuose stebėjimo punktuose, o GPS duomenys liovėsi. Nuo tada jo niekas nebematė.
Nepaisant to, gamtosaugininkai nepraranda vilties, kad jis vis dar klaidžioja atokiose Kenijos savanose, kur jo negali pasiekti nei žmonės, nei pavojingiausi plėšrūnai.
Kodėl ši istorija svarbi?
Baltoji žirafa tapo ne tik gamtos unikalumo simboliu, bet ir įspėjimu, kad net ir pažangiausios apsaugos priemonės kartais neapsaugo nuo žmogaus godumo.
Jos istorija yra raginimas imtis dar ryžtingesnių veiksmų, siekiant apsaugoti nykstančias rūšis nuo išnykimo.
Tokie gyvūnai – tarsi gyva genetinė biblioteka, kurią praradus, pasaulis netenka ne tik grožio, bet ir vertingos biologinės informacijos.
Šiandien niekas negali atsakyti į šį klausimą tiksliai. Gali būti, kad baltoji žirafa tiesiog prisitaikė gyventi atokesnėse teritorijose, vengdama žmonių. O galbūt ji tapo dar viena brakonierių auka, apie kurią mes taip ir nesužinosime.
Kol nežinome tiesos, ši istorija lieka atvira – o kartu ir suteikianti viltį.
.jpg)
