Visatoje nesame vieni? Naujas atradimas purto mokslo pasaulį. „Jų yra visur!“ ()
Mokslininkų išvados neabejotinai žavios.
© SuttleMedia (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/illustrations/ai-generated-ufo-alien-alien-craft-8195071/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Į klausimą, ar egzistuoja nežemiška gyvybė, galima atsakyti įvairiais būdais, ir kiekvienas iš jų greičiausiai bus nepagrįstas. Nors, viena vertus, vis dar neturime jokių įrodymų, rodančių ateivių buvimą, kita vertus, atsižvelgiant į Visatos didybę, sunku įsivaizduoti, kad Žemė yra vienintelis apgyvendintas pasaulis. O ką šiuo klausimu sako mokslininkai, tyrinėjantys tolimojo kosmoso molekulių chemiją?
Visatoje nesame vieni? Naujas atradimas purto mokslo pasaulį. „Jų yra visur!“
Mokslininkų išvados neabejotinai žavios, nes rodo, kad gyvybės statybiniai blokai planetų sistemose atsirado dar prieš žvaigždes. Astronomus ypač domino molekulė, klasifikuojama kaip policiklinis aromatinis angliavandenilis. Ji buvo pavadinta cianokoronenu, o mokslininkai jos struktūrą apibūdina kaip kelių struktūrų derinį, kuriame elektronus dalijasi anglies atomai, sujungti dvigubomis jungtimis. Tai reiškia didelį cheminį stabilumą.
|
Iki šiol identifikuoti policikliniai aromatiniai angliavandeniliai buvo mažesni, ir, atsižvelgdami į naujausias ataskaitas, jų autoriai daro išvadą, kad dydžio riba yra didesnė nei manyta anksčiau. Kadangi jie dalyvauja žvaigždžių ir planetų formavimesi, tyrėjai norėjo suprasti sąlygas, kuriomis jie susidaro. Jie taikėsi į neseniai aptiktą cianokoroneną, kuris, matyt, atsiranda net esant itin žemai temperatūrai ir susidaro dėl reakcijos tarp koroneno ir labai reaktyvių cianido radikalų.
Žinoma, kalbėti apie cianokoroneną kaip apie gyvybės statybinį bloką yra didelis supaprastinimas, nes tai labai preliminarus elementas, nors neabejotinai vaidina pagrindinį vaidmenį organinių junginių formavimesi.
Žinodami, kad ši dalelė susiformavo dar prieš gimstant žvaigždėms, mokslininkai žengė dar vieną žingsnį ir teigė, kad tai yra bendras komponentas, dalyvaujantis žvaigždžių ir aplink jas skriejančių planetų formavimesi.
Novatoriški stebėjimai buvo atlikti naudojant Green Bank teleskopą, kuris yra Nacionalinės radijo astronomijos observatorijos dalis. Vietinis molekulinis debesis TMC-1 yra žinomas dėl didelio žvaigždžių formavimosi aktyvumo, o jo vietinė cheminė sudėtis taip pat traukia dėmesį. Rastų komponentų gausa skatina astronomus nekantriai dairytis šio debesies link. Tokių pastangų įgyvendinamumas dar labiau sustiprėjo, kai jie identifikavo cianokoroneną.
Skirtingai nuo optinių teleskopų, kurie renka matomą šviesą, GBT yra skirtas aptikti radijo bangas – daug ilgesnių bangų elektromagnetinės spinduliuotės tipą. Šias bangas dažnai skleidžia šalti, tankūs kosmoso regionai, tokie kaip TMC-1, kur gali formuotis naujos žvaigždės ir sudėtingos organinės molekulės.
Remdamasi aptiktomis spektrinėmis linijomis, tyrėjų komanda patvirtino šios neįprastos molekulės buvimą TMC-1. Gali būti, kad tolesnės paieškos padės atrasti dar didesnius policiklinius aromatinius angliavandenilius. Tačiau artimiausi jų planai apima supratimą, kaip jie evoliucionuoja, dalijasi ir sąveikauja su kitomis molekulėmis. Tokias reakcijas gali skatinti tokie veiksniai kaip ultravioletinė šviesa ar kosminiai spinduliai.
