„7:15. Ugnies kamuolys ir 80 000 000 – kas iš tikrųjų įvyko“ (Video)  ()

Įvyko galingas sprogimas.


Asociatyvi nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
© stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=T0AxJPt-C6E

Visi šio ciklo įrašai

  • 2025-09-29 „7:15. Ugnies kamuolys ir 80 000 000 – kas iš tikrųjų įvyko“ (Video)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

1908 m. birželio 30 d., 7:15 val. ryto, virš Akmenuotosios Tunguskos upės Sibire dangų nušvietė ryškus ugnies kamuolys. Pasak liudininkų, jis buvo šviesesnis už Saulę. Netrukus įvyko galingas sprogimas: smūginė banga pargriovė žmones, išdaužė langus net atokiuose kaimuose ir sukėlė žemės drebėjimą, rašo „Wionews“.

Sunaikinta tūkstančių kilometrų plote

Sprogimas nuniokojo apie 2 150 km² taigos. Daugiau nei 80 milijonų medžių buvo nuversti radialine kryptimi, jų viršūnės sudarė raštą, primenantį apskritimą su stipinais. Sprogimo epicentre medžiai apanglėjo ir liko stovėti be šakų.

5 paslaptys kaip gauti geriausią variantą už mažesnę kainą
3513

Kas nenorėtų atrodyti puikiai, namuose turėti kokybiškų, patvarių daiktų ir neprisidaryti skolų? Šiais laikais negalioja pasakymas, kad už kokybę reikia mokėti daug pinigų. Šiame straipsnyje atskleisime patikrintus patarimus ir gudrybes, kurie padės jums tapti protingo apsipirkimo meistrais. Patarsime, kaip rasti nuolaidas, atskleisime, kada geriausia apsipirkti sezoninių išpardavimų metu ir kaip investuoti į ilgaamžius daiktus, kurie pakels jūsų garderobą ar namus į naują aukštesnį lygį.

Išsamiau

Tyrėjai nustatė, kad sprogimas įvyko ne ant žemės, o ore – 5–10 km aukštyje. Asteroido ar kometos fragmentas išskyrė energiją, prilygstančią 10–15 megatonų trotilo, t. y. maždaug 1 000 kartų galingesnę nei atominė bomba, numesta ant Hirošimos.

Kilmės paslaptis

Mokslininkai vis dar ginčijasi, ar tai buvo 50–100 m skersmens asteroidas, ar Encke kometos fragmentas. Kometinės kilmės teoriją patvirtina faktas, kad praėjus kelioms naktims po sprogimo Europoje ir Azijoje buvo pastebėtas neįprastai ryškus dangaus švytėjimas, kurį, tikėtina, sukėlė viršutiniuose atmosferos sluoksniuose susiformavusios ledo dalelės.

 

Sovietų mineralogo Leonido Kuliko vadovaujama ekspedicija katastrofos vietą pasiekė tik 1927 m. Tyrėjai užfiksavo milžinišką sunaikinimo mastą, tačiau nerado jokių kosminio kūno fragmentų.

Kai kurie mokslininkai mano, kad objektas tik praskriejo pro Žemės atmosferą ir vėl nuskriejo į kosmosą. Jei jis būtų nukritęs tiesiai ant žemės, pasekmės galėjo tapti pasauline katastrofa.

 

 

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(6)
(14)
(-8)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()