Lekia 60 km/s greičiu. Mokslininkai patikslino tarpžvaigždinio svečio dydį ()
Pirminiais vertinimais, objektas galėjo būti didžiulis, net 20 kilometrų skersmens.

© NASA, ESA, David Jewitt (UCLA)/Joseph DePasquale (STScI) (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Liepos pradžioje aptiktas vos trečias tarpžvaigždinis svečias Saulės sistemoje. Pavadintas 3I/ATLAS, jis atrastas už Jupiterio orbitos, tačiau jau tada turėjo besiformuojančią kometinę uodegą.
Be to, jis juda daug greičiau už pirmus du – 2017 metais aptiktą 1I/`Oumuamua ir 2019-ųjų 2I/Borisov: apie 60 km/s, arba daugiau nei 200 tūkstančių kilometrų per valandą. Pirminiais vertinimais, objektas galėjo būti didžiulis, net 20 kilometrų skersmens.
Dabar, pasitelkę Hubble teleskopą, mokslininkai patikslino – sumažino – 3I/ATLAS dydį. Išmatavę objektą supančio švytėjimo savybes, tyrėjai apskaičiavo, jog jis per sekundę praranda maždaug 6-60 kilogramų dujų ir dulkių (tiksli vertė priklauso nuo tipinio dulkelių dydžio). Susidariusio vainiko centre matyti ir branduolio švytėjimas. Laikant, kad paviršius atspindi 4 proc. krentančios Saulės šviesos, jo skersmuo neviršija 5,6 kilometro.
|
Pasirinktas atspindžio koeficientas gerai atitinka panašių Saulės sistemos objektų savybes. Iš kitos pusės, branduolys negali būti mažesnis nei 320 metrų skersmens, nes priešingu atveju medžiaga iš jo negalėtų veržtis taip sparčiai, kaip tą daro. Ši riba atitinka anglies monoksido dujas, kurios yra lakiausios iš visų kometoms būdingų molekulių. Jei besiveržiančios dujos yra anglies dvideginis, minimalus skersmuo išauga iki 460 metrų, o jei vandens ledas – iki 1,6 kilometro.
Taigi 3I/ATLAS dydis panašus į įprastinių ilgo periodo kometų. Objekto aktyvumas taip toli nuo Saulės rodo, kad jo sudėtyje gausu lakių medžiagų, greičiausiai vandens ledo ir anglies monoksido. Bendrai paėmus rezultatai patvirtina, kad bent kai kurie tarpžvaigždiniai objektai formuojasi labai panašiai kaip ir mūsų Saulės sistemos kūnai, tik kitų žvaigždžių aplinkose. Šie duomenys svarbūs suprantant planetų sistemų formavimąsi ir evoliuciją visoje Galaktikoje.
Tyrimo rezultatai arXiv.