Šokiruojanti tiesa. NASA skelbia apokalipsės datą. Žemėje pabaiga yra neišvengiama ()
Toli už planetos ribų.
© qimono|https://pixabay.com/photos/earth-moon-space-planet-world-1365995/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
NASA nustatė, kada dėl netikėtos priežasties Žemėje nustos egzistuoti gyvybė.
Tikėtina, kad Saulė laikui bėgant švies vis ryškiau, todėl Žemėje klimatas šils.
Naujas tyrimas piešia niūrų vaizdą: Žemės deguonies prisotinta atmosfera, kurioje egzistuoja sudėtinga gyvybė, greičiausiai išnyks per ateinančius milijardus metų, praneša „Indian Defence Review“.
Svarbu tai, kad pradinis nuosmukis gali prasidėti vos po 10 000 metų – geologiniu laiku tai akimirksnis.
Toho universiteto Kazumi Ozaki vadovaujami tyrėjai sumodeliavo ilgalaikę Žemės atmosferos evoliuciją, daugiausia dėmesio skirdami deguonies lygio planetoje ir laipsniško Saulės atšilimo ryšiui. Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Nature Geoscience“.
|
Prognozuojama, kad Saulė laikui bėgant švies vis ryškiau, todėl Žemėje šils klimatas. Šis atšilimas paspartins anglies dioksido (CO2) skaidymąsi atmosferoje. Augalams, kuriems fotosintezei reikalingas CO2, būtų sunku išgyventi be pagrindinio planetos deguonies šaltinio. Be deguonį gaminančių augalų Žemė prarastų ozono sluoksnį, todėl paviršius būtų veikiamas pavojingo ultravioletinių spindulių lygio. Tuo pačiu metu ore kauptųsi metanas, šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurias šiuo metu kontroliuoja deguonis, sakė Ozaki.
„Po didžiosios deoksigenacijos atmosferai būtų būdinga didelė metano koncentracija, mažas CO2 kiekis ir ozono sluoksnio nebuvimas.“
Kodėl sudėtinga gyvybė neišgyvens
Poveikis gyvybei Žemėje būtų pražūtingas, teigia mokslininkai. Žmonės ir kitos nuo deguonies priklausomos rūšys negalėtų išgyventi tokioje mažo deguonies kiekio atmosferoje. Tyrimas rodo, kad deguonies lygis galiausiai gali nukristi milijoną kartų žemiau nei šiandien, faktiškai uždusindamas daugumą gyvybės formų. Naujoje, toksiškoje aplinkoje galėtų išgyventi tik anaerobiniai mikroorganizmai – maži organizmai, kurie gali gyvuoti be deguonies. Jei tyrėjų prognozės išsipildys, mūsų planeta galėtų grįžti į savo senąją būseną, vėl virsdama mikrobų pasauliu.
„Nors galutinis žlugimas įvyks maždaug po milijardo metų, procesas, vedantis prie jo, gali prasidėti daug anksčiau. Tyrėjai apskaičiavo, kad pirmasis pastebimas deguonies lygio sumažėjimas gali įvykti maždaug po 10 000 metų. Planetiniu mastu tai visiškai trumpas laikotarpis. Kai tik prasidės mažėjimas, jis bus negrįžtamas“, – teigiama straipsnyje.
Svarbu tai, kad tyrime pabrėžiama, jog tai yra natūralios Žemės evoliucijos dalis, o ne antropogeninės klimato kaitos pasekmė. Tačiau rezultatai pabrėžia bendresnę mintį: tinkamos gyventi sąlygos planetose yra laikinos. Mokslininkas iš Džordžijos technologijos instituto Christopheris Reinhardas teigia, kad „deguonimi prisotintos atmosferos gyvavimo trukmė gali būti trumpesnė, nei manėme anksčiau.“
Įdomu tai, kad tyrimo rezultatai turi reikšmės toli už mūsų planetos ribų. Astronomai, ieškantys gyvybės egzoplanetose, dažnai deguonį laiko pagrindiniu biologiniu ženklu. Tačiau, kaip rodo šis tyrimas, planeta gali išlaikyti deguonį milijardus metų, kol vėl jį praranda. Tai reiškia, kad deguonies aptikimas egzoplanetos atmosferoje nebūtinai reiškia, kad ji yra nuolat tinkama gyventi. Pažymima, kad galutinis deguonies praradimas Žemėje neturėtų tiesioginio poveikio mūsų rūšiai, kuri vargu ar išgyvens po milijardo metų. Supratimas, kaip ir kodėl Žemė keisis, galėtų padėti mokslininkams patikslinti gyvybės paieškas kitur ir geriau įvertinti trapią pusiausvyrą, kuri palaiko gyvybę mūsų pasaulyje.
