„Mes šokiruoti.“ Nežemiškas lobis: mokslininkai išsprendė 3500 metų senumo paslaptį (Foto) ()
Jis laikomas vienu svarbiausių bronzos amžiaus auksakalystės pavyzdžių ne tik Pirėnų pusiasalyje, bet ir visoje Europoje.
© Viljenos archeologijos muziejaus nuotr. (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tarp blizgančių aukso dirbinių iš garsiojo bronzos amžiaus lobio, kukli surūdijusių daiktų pora gali būti pati vertingiausia iš visų. Kalbama apie apyrankę ir auksu puoštą pusrutulį, kurie, kaip rodo naujausi mokslininkų tyrimai, buvo pagaminti iš nežemiškos kilmės metalo.
Šį atradimą padarė Ispanijos Nacionalinio archeologijos muziejaus konservavimo skyriaus buvęs vadovas Salvadoras Rovira-Llorensas. Jo išvados leidžia manyti, kad metalų apdirbimo technologijos ir technikos Pirėnų pusiasalyje prieš daugiau nei 3 tūkst. metų buvo kur kas pažangesnės, nei iki šiol manyta.
Viljenos lobis, kuriame yra 66 daugiausia auksiniai dirbiniai, buvo rastas prieš daugiau nei 60 metų – 1963 m. dabartinės Alikantės miesto apylinkėse, Ispanijoje. Jis laikomas vienu svarbiausių bronzos amžiaus auksakalystės pavyzdžių ne tik Pirėnų pusiasalyje, bet ir visoje Europoje.
|
Viljenos archeologijos muziejaus nuotr. (Atvira licencija)
Tiksliai nustatyti šios kolekcijos amžių ilgą laiką trukdė du radiniai: mažas tuščiaviduris pusrutulis, manyta, kad buvęs dalimi skeptro ar kalavijo rankenos, bei viena apyrankė. Abu šie dirbiniai, kaip pažymėjo archeologai, turi „geležinę“ išvaizdą – atrodo, lyg būtų pagaminti iš geležies. Tačiau geležies amžius Pirėnų pusiasalyje, kai lydyta geležis pradėjo keisti bronzą, prasidėjo tik apie 850 m. pr. Kr., o šie daiktai datuojami 1500–1200 m. pr. Kr. Tad jų buvimas Viljenos lobyje ilgą laiką buvo mįslė. Dabar, regis, pavyko rasti atsakymą: abu radiniai pagaminti iš geležies, tik ne žemiškos, o meteoritinės.
Norėdami tai patvirtinti, mokslininkai ištyrė šiuos paslaptingus artefaktus, siekdami nustatyti jų sudėtį, ypač nikelio kiekį. Mat meteoritinės kilmės geležis turi gerokai daugiau nikelio nei žemės gelmėse randama geležis. Ir iš tiesų – nepaisant stiprios korozijos, spektrografiniai tyrimai aiškiai parodė, kad tiek pusrutulis, tiek apyrankė greičiausiai pagaminti iš meteoritinės geležies.
Viljenos archeologijos muziejaus nuotr. (Atvira licencija)
„Turimi duomenys leidžia manyti, kad pusrutulis ir apyrankė iš Viljenos lobio yra pirmieji meteoritinės geležies dirbiniai Pirėnų pusiasalyje, kas dera su vėlyvojo bronzos amžiaus chronologija, dar iki plačios žemiškos geležies gamybos pradžios“, – aiškina mokslininkai straipsnyje, kuriame pristatomas jų atradimas.
Beje, verta pridurti, kad „nežemiški“ radiniai Viljenos lobyje nėra pirmieji tokio pobūdžio artefaktai: užtenka prisiminti garsųjį durklą, su kuriuo buvo palaidotas faraonas Tutanchamonas – jis taip pat buvo pagamintas iš meteoritinės geležies.
