„Išjungs klimato palydovus: užtems dangus.“ Kas vyksta (Video) ()

2025-08-25

Pekinas gali įsikišti.

D. Trumpas
© President Donald J. Trump (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:President_Trump_speech_to_joint_session_of_Congress,_2025.jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Šis sprendimas iki šiol sulaukė mažai dėmesio, tačiau lems toli siekiančias pasekmes: Donaldo Trumpo vadovaujama JAV administracija planuoja išjungti du svarbiausius pasaulio palydovus, skirtus stebėti visuotinį atšilimą. OCO-2 ir OCO-3 misijos, kurios daugelį metų matavo šiltnamio efektą sukeliančių anglies dioksido dujų padidėjimą atmosferoje, pagal Baltųjų rūmų planus bus nutrauktos. Tyrėjai perspėja, kad kovoje su klimato krize kyla pavojus „skristi aklai“ – tuo pačiu metu bandant išsaugoti žinias apie klimatą, kol jos dar neištrintos.

2014 m. paleistas OCO-2 teikia duomenis apie CO2 koncentraciją atmosferoje tokiu tikslumu, kokio neturi jokia kita sistema. 2019 m. Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) įrengtas OCO-3 papildo šiuos matavimus informacija apie miesto teritorijas, augmeniją ir miškų naikinimą.

Kartu jie sudaro išmetamųjų teršalų stebėjimo, tarptautinių klimato įsipareigojimų tikrinimo ir klimato modelių tobulinimo bazę. Palydovų eksploatavimo išlaidos yra palyginti mažos – apie 15 mln. USD (12,9 mln. EUR) per metus.

NASA palydovai OCO-2 ir OCO-3 yra pagrindiniai pasaulinio anglies dioksido stebėjimo elementai. OCO-2 labai tiksliai matuoja atmosferos CO₂ pasiskirstymą ir teikia informaciją apie augalų fotosintezės aktyvumą. OCO-3, įrengtas Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) nuo 2019 m., naudoja identišką spektrometrą, papildytą judančiu veidrodžiu. Tai leidžia atlikti lanksčius stebėjimus, tokius kaip „Snapshot Area Mapping“, kuris didelės skiriamosios gebos būdu fiksuoja miesto teritorijas, pramonės centrus ar ekosistemas.

„Akcija?“ Nauja praktika parduotuvėse. Štai kaip pardavėjai manipuliuoja klientais

14843 35

Pardavėjai manipuliuoja klientais.

Išsamiau

Abiejų misijų duomenys yra laisvai prieinami visame pasaulyje, naudojami kitiems palydovams kalibruoti ir sudaro pagrindą peržiūrint tarptautinius klimato įsipareigojimus; jais taip pat remiasi Europos klimato kaitos programa „Copernicus“.

Tačiau 2026 m. JAV biudžete OCO nebeskiriama jokių lėšų. Remiantis kelių JAV žiniasklaidos priemonių tyrimais, NASA darbuotojams buvo nurodyta parengti vadinamuosius nutraukimo planus. OCO-2 atveju tai reiškia pasiruošimą kontroliuojamam palydovo kritimui virš Ramiojo vandenyno. OCO-3 tiesiog bus deaktyvuotas TKS.

„Grynai ekonominiu požiūriu nėra prasmės nutraukti NASA misijas, kurios teikia neįtikėtinai vertingus duomenis“, – specializuota platforma „Eos“ cituoja Davidą Crispą, buvusį misijos projekto vadovą. Tačiau susirūpinimas didėja ir Europoje: OCO duomenys jau daugelį metų naudojami Europos Žemės stebėjimo „Copernicus“ programoje. Jei šis šaltinis būtų pašalintas, būtų prarastas pagrindinis pasaulinio klimato ataskaitų elementas.

Šis žingsnis nėra motyvuotas taupymo poreikiu, o aiškia politine darbotvarke. D. Trumpas suintensyvino savo atakas prieš klimato tyrimus per antrąją kadenciją. Šių metų liepą Vašingtono energetikos departamentas paskelbė ataskaitą, kurioje kvestionuojamas mokslinis sutarimas dėl klimato kaitos.

Tuo pačiu metu administracija bando pakeisti JAV Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) vadinamąjį „pavojaus nustatymo“ sprendimą – teisinį pagrindą CO2 išmetimui reguliuoti. Palydovai, teikiantys duomenis, pagrindžiančius klimato apsaugos poreikį, į šį vaizdą netelpa. Garsus JAV klimato tyrėjas Michaelas Mannas sakė: „Atrodo, kad principas yra toks, jog jei nustosime matuoti klimato kaitą, ji išnyks iš amerikiečių sąmonės.“

OCO uždarymo pasekmės būtų rimtos. Palydovinės technologijos pakeitė mūsų supratimą apie pasaulinį anglies ciklą. Pirmą kartą įrodyta, kad Amazonės atogrąžų miškai sausuoju metų laiku smarkiai sumažina CO2 sugėrimą, kad Šiaurės šalių miškai pavasarį sprogstamai sugeria CO2, o Kinijos žemės ūkio paskirties žemė vegetacijos metu tampa didžiulėmis CO2 saugyklomis.

Be palydovinių matavimų būtų daug sunkiau patikimai nustatyti regioninius išmetamųjų teršalų šaltinius. Nei miškų kirtimas Amazonėje, nei CO2 išmetimas iš tokių didmiesčių kaip Los Andželas ar Pekinas negalėtų būti stebimi taip tiksliai kaip anksčiau, o pasėlių derliaus prognozės taptų sudėtingesnės. Taip pat labai nukentėtų galimybė stebėti atskirų šalių klimato kaitos įsipareigojimų pažangą ar nesėkmes. Šis praradimas būtų ypač lemtingas besivystančioms šalims, kurios remiasi laisvai prieinamais duomenimis. Jos naudoja šią informaciją kurdamos prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas ir kreipiasi dėl klimato apsaugos finansavimo.

JAV bandoma toliau savarankiškai eksploatuoti OCO palydovus. Remiantis JAV žiniasklaidos pranešimais, universitetai ir privatūs fondai bando skirti finansavimą bent jau tam, kad OCO-3 išliktų gyvas. Europos mokslinių tyrimų konsorciumai taip pat svarsto, ar jie galėtų įsikišti. Tačiau abejotina, ar tai pavyks. Neturint prieigos prie kosmoso agentūros NASA vidinės duomenų infrastruktūros, sėkmės tikimybė yra ribota.

Mokslo bendruomenė vis dar priešinasi D. Trumpo tabula rasa. JAV formuojasi tyrimų grupės, siekiančios ginti klimato žinias nuo politinio kišimosi. Nacionalinės mokslų akademijos pradėjo pagreitintą procesą, kad dar kartą išsamiai dokumentuotų šiltnamio efektą sukeliančių dujų keliamą pavojų sveikatai ir aplinkai – laikotarpiu, kol D. Trumpo kontroliuojama EPA priims sprendimą.

„Labai svarbu, kad federalinė politika būtų grindžiama geriausiais turimais moksliniais duomenimis“, – teigė Mokslo Akademijos prezidentė Marcia McNutt. Tuo pačiu metu tokios iniciatyvos kaip Viešųjų aplinkos duomenų projektas ir „Cornerstone Sustainability Data Initiative“ archyvuoja didžiulius vyriausybės duomenų kiekius, kuriuos grasinama ištrinti. Vašingtonas jau pašalino arba pakeitė didelę dalį interneto svetainių ir duomenų bazių, įskaitant Nacionalinį klimato vertinimą, kurios anksčiau buvo viešai prieinamos.

Pasak „Guardian“, Niujorko universiteto teisės mokslininkas Peteris Shane'as atkreipė dėmesį, kad nepriklausomų duomenų šaltinių sabotavimas ir visuomenės užtvindymas dezinformacija yra klasikiniai metodai, kaip kontroliuoti diskursą. Tai, kad „Apollo“ misijų šalies vyriausybė dabar griebiasi šios strategijos, neramina pasaulio mokslo bendruomenę.

Žinoma, Vašingtono veiksmai kelia ir geopolitinių klausimų. Kinija daug investuoja į savo klimato palydovus, tokius kaip „TanSat“ misija, skirta CO2 matavimui. Jei JAV atsisakys savo novatoriško vaidmens, Pekinas gali įsikišti, o tai turės pasekmių tarptautiniams galios santykiams. Savo ruožtu Europa turėtų trumpuoju laikotarpiu sukurti panašius pajėgumus, kad vėl netaptų priklausoma. Tačiau tokios misijos kainuoja laiką ir pinigus – metus, kurių pasaulis neturi kovoje su visuotiniu atšilimu.

Ginčas dėl OCO-2 ir OCO-3 simbolizuoja vyriausybės elgesį su politiškai nepatogiais moksliniais faktais. Jei palydovai būtų sunaikinti, tai būtų nesėkmė pasaulio bendruomenei. Tačiau pasipriešinimo judėjimas rodo, kad mokslo negalima slopinti be kovos. Tyrėjai kaupia duomenis, užmezga ryšius ir ieško finansavimo šaltinių. OCO-2 ir OCO-3 vis dar perduoda savo duomenis. Dar yra laiko sustabdyti veiklos nutraukimo planus.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

fr.de

Aut. teisės: MTPC

(1)

(3)

(-2)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()