Ateiviai – nykštukinėje planetoje netoli Marso? Ką išsiaiškino mokslininkai ()
Šiuo metu mokslininkai mano, kad nykštukinė planeta Cerera yra negyvas pasaulis.
© Gregory H. Revera, NASA/JPL-Caltech/UCLA/MPS/DLR/IDA | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Ceres,_Earth_%26_Moon_size_comparison.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau taip galėjo būti ne visada. Tyrėjai mano, kad tolimoje praeityje nykštukinėje planetoje galėjo būti sudarytos sąlygos nežemiškos gyvybės egzistavimui.
Cerera yra didžiausias objektas didžiojoje asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio, jos skersmuo siekia 960 km. Tai yra, Cerera yra maždaug 3 kartus mažesnė už Mėnulį.
Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Science Advances“, leidžia manyti, kad šis vangus pasaulis prieš milijardus metų galėjo būti paprasčiausių mikroorganizmų buveinė.
Tyrimui mokslininkai panaudojo šaltą, ledinę Cererą tyrinėjusio zondo „Dawn“ duomenis. Nykštukinės planetos paviršiuje buvo rasta nuosėdų, kurias galėjo palikti sūraus vandens srautai iš Cereros gilumoje egzistavusio vandenyno. Dabar visas vanduo Cereroje yra užšalęs. Cereros tyrimo duomenys taip pat parodė, kad paviršiuje yra organinių molekulių, kurios galėtų būti gyvybės atsiradimo komponentai.
|
Bet net jei Cereroje praeityje būtų buvęs skysto vandens vandenynas ir joje būtų galėjusi gyventi nežemiška mikrobų gyvybė, jai būtų reikėję energijos šaltinio, kad išgyventų. Tyrimo autoriai rado tokį šaltinį ir mano, kad Cerera galėjo būti gyvenamas pasaulis prieš milijardus metų.
Manoma, kad kai kuriuose Jupiterio ir Saturno palydovuose yra požeminių vandenynų, kuriuose glūdi skystas vanduo. Šiluma palydovų viduje leidžia vandeniui išlikti skystam, sudarydama sąlygas potencialiai nežemiškos gyvybės egzistavimui. Šią šilumą palaiko milžiniškų planetų gravitacinė trauka. Tačiau Cerera neturi išorinio energijos šaltinio, kuris paverstų ją potencialiai tinkamu gyventi pasauliu.
Mokslininkai, pasitelkę modeliavimus, rekonstravo Cereros vidų per milijardus metų ir nustatė, kad maždaug prieš 2,5–4 milijardus metų radioaktyvus skilimas nykštukinės planetos branduolyje galėjo sukelti pakankamai šilumos, kad maitintų hidrotermines angas jos požeminiame vandenyne. Mokslininkai mano, kad karštas vanduo iš angų susimaišė su šaltu vandenyno vandeniu, sukurdamas cheminį maistą mikroorganizmams. Panašiai ir Žemės mikroorganizmai energiją gauna iš vandenynų gelmių.
Tyrimas neįrodo, kad Cereroje tikrai egzistavo nežemiška gyvybė, tačiau rodo, kad ten galėjo būti sąlygos jai egzistuoti.
Net jei Cereroje niekada neatsirastų gyvybės, tyrimas galėtų padėti padidinti potencialiai gyvybei tinkamų pasaulių skaičių. Mokslininkai mano, kad daugelis į Cererą panašių objektų Saulės sistemoje gali būti tinkami gyvybei. Tai taip pat taikoma ir lediniams milžiniškų planetų mėnuliams.
.png)
