Stulbinama: atrastas pirmykštis įrankis galėjo ką tik perrašyti žmonijos istoriją ()
Pietų Jordanijoje.
© National Park Service (NPS) artist (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Paleontological_landscape_painting,_White_Sands_National_Park,_United_States.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Maždaug prieš 50–40 000 metų anatomiškai tobulesni žmonės aplenkė neandertaliečius ir kitus archajiškus gyventojus, išplisdami visoje Eurazijoje.
Šis pokytis daugiausia siejamas su dramatišku ir staigiu viduriniojo-vėlyvojo paleolito kultūriniu perėjimu, kai šiuolaikiniai žmonės patobulino savo įrankių gamybą, rado naujų ir skirtingų maisto šaltinių, išplaukė į jūras ir išreiškė save per ornamentus ir urvų meną. Žurnale „Nature Communications“ paskelbtame tyrime užginčytas šis naratyvas, o teigiama, kad ši „revoliucija“ buvo labiau laipsniškas ir sudėtingas procesas.
|
Tyrėjai priėjo prie šios išvados analizuodami, kiek produktyvūs buvo senovės žmonės, kai reikėjo paversti uolienas įrankiais per 50 000 metų laikotarpį nuo vėlyvojo vidurinio paleolito (prieš 69 000 metų) per vėlyvąjį paleolitą iki epipaleolito laikotarpio (prieš 15 000 metų). Įrankiai buvo rasti penkiose vietose vakariniame Hismos baseine pietų Jordanijoje.
Tiksliau sakant, tyrėjai kiekybiškai įvertino konkretaus akmeninio įrankio pjovimo briaunos ilgio ir visos akmens masės santykį. Kuo didesnis pjovimo briaunos ilgis, palyginti su akmens mase, tuo efektyviau ankstyvieji žmonės naudojo žaliavą.
„Akmens žaliavos, tokios kaip titnagas, nėra visur. Ją reikia gauti iš tam tikrų šaltinių“, – el. laiške „Motherboard“ rašė pagrindinis tyrimo autorius Seiji Kadowaki iš Nagojos universiteto Japonijoje. „Taigi, ekonomiškesnis akmens žaliavos vartojimas sumažina žaliavos įsigijimo išlaidas.“
S. Kadowaki teigė, kad jie pasirinko šį rodiklį, nes reikėjo būdo sistemingai palyginti labai skirtingus akmeninių įrankių tipus. „Kadangi akmeninių įrankių formos ir jų gamybos technologijos keitėsi ir skyrėsi nuo vidurinio paleolito iki vėlyvojo paleolito, akmeninių įrankių klasifikavimo sistema šiais dviem laikotarpiais skiriasi. Todėl sunku turėti nuoseklius kriterijus šiems dviem laikotarpiams palyginti“, – rašė jis.
Jis ir jo kolegos pastebėjo, kad šiuolaikiniai žmonės tapo produktyvesni ne prieš vidurinio-vėlyvojo paleolito kultūrinį perėjimą ar jo pradžioje, o jau pradėjus plisti į naujas geografines vietoves ankstyvajame viršutiniame paleolite.
Didelė šio pokyčio dalis lėmė tai, kad akmenys, kuriuos žmonės naudojo įrankiams gaminti, tapo mažesni ir lengvesni. Tikriausiai taip atsitiko todėl, kad maždaug tuo pačiu metu žmonės pradėjo kurti mažus, ilgus, simetriškus akmeninius įrankius, tikriausiai naudojamus kaip ieties ar strėlių antgaliai.
Šie technologiniai pokyčiai įvyko kartu su perėjimu nuo žmonių, kurie buvo mobilesni medžiotojai-rinkėjai, prie šiek tiek stabilesnių bazinių stovyklų gyventojų. Daugelis tyrėjų tirtų vietų buvo mažos, su keliais židiniais – būdingos labiau klajojančioms grupėms. Tačiau kai kurios buvo „intensyvesnės profesijos“, kuriose žmonės praleisdavo ilgesnį laiką. Pagal šią naują sistemą žmonės galėjo nešiotis mažesnius, nešiojamesnius arba iš dalies pagamintus ašmenis, kuriuos galėjo naudoti maistui, laikomam šiose bazinėse stovyklose, pjaustyti.
Naujausi rezultatai sutampa su kitais pastaraisiais metais paskelbtais tyrimais, kuriuose taip pat teigiama, kad vadinamoji revoliucija iš tikrųjų buvo lėtesnis, daugiapakopis procesas.
Nors naujausias tyrimas skirtas tik archeologiniams radiniams Jordanijoje, autoriai teigia, kad jis yra darbinė hipotezė kitoms pasaulio vietovėms, įskaitant Europą ir Vidurio-Šiaurės Aziją, kur archeologai pastebėjo panašius įrankių evoliucijos modelius.
S. Kadowaki taip pat teigia, kad jiems reikia daugiau įrodymų iš kitų šaltinių, kad galėtų galutinai nupiešti naują vaizdą apie tai, kaip vystėsi akmeniniai įrankiai. „Turime pažvelgti į kitus akmeninių įrankių aspektus, taip pat į kitus archeologinius įrašus, kad geriau suprastume technologinį elgesį ir jų vystymąsi vidurinio-vėlyvojo paleolito pereinamuoju laikotarpiu.“
.jpeg)
