Kas protingesni – šunys ar katės? Mokslininkai skelbia verdiktą ()
Katė turėjo visiškai kitokią strategiją.
© Peretz Partensky from San Francisco, USA, CC BY-SA 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Cat_and_dog_standoff_(3926784260).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Katės ir šunys užkariavo žmonių širdis savo meile ir intelektu. Jau seniai diskutuojama, kurie iš jų protingesni. Vieni mano, kad katės turi aukštus intelektinius gebėjimus ir yra gudrios, kiti – kad šunys yra paklusnesni ir lengviau dresuojami. Ką sako mokslininkai?
1927 m. Berlyno universitete buvo atliktas paprastas, bet lemtingas eksperimentas. Mokslininkai paėmė mėsos gabalą ir, katės bei šuns akivaizdoje, užrakino skanėstą spintelėje raktu. Palikę raktą spynoje, jie išėjo iš kambario ir pradėjo stebėti, kas vyksta per stiklą.
Šuo bandė jėga pasiekti skanėstą. Jis puolė prie spintelės durų, jas kandžiojo ir draskydavo. Tačiau gyvūnui nepavyko pasiekti mėsos.
Katė turėjo visiškai kitokią strategiją. Visą savo dėmesį ji sutelkė į raktą spintelės duryse. Matyt, ji prisiminė, kad vyras užrakino spintelės duris. Gyvūnas pradėjo atkakliai ir skirtingai judinti raktą. Po kelių minučių katei pavyko pasukti taip, kad spintelės durelės atsidarė. Mokslininkai buvo labai nustebę.
|
Tada tyrėjai padarė išvadą, kad katės intelektas yra pranašesnis už šunų. Daugelis pasipiktino. Kaip galima daryti tokias toli siekiančias išvadas remiantis vienu eksperimentu?
Po dešimtmečio Kenterberio Kristaus bažnyčios universiteto Jungtinėje Karalystėje mokslininkai padarė dar vieną eksperimentą. Jie atliko loginio asociacijos testą su šunimis ir katėmis.
Ekspertai pririšo mėsos gabalą prie virvės galo ir laukė 15 kačių reakcijos. Ta pati užduotis buvo duota 15 šunų. Tiek šunys, tiek katės greitai suprato, kad jei patrauksite virvę, mėsa nukris jiems ant letenų.
Antroji eksperimento dalis buvo sunkesnė. Mėsa buvo pririšta tik prie kas antros virvės. Gyvūnai turėjo pasirinkti, kurią virvę patraukti, kad gautų skanėstą. Šunys greitai suprato, kur slypi atlygis. Tačiau katės, priešingai, tampė visas virveles, tarsi nematytų ryšio tarp pasekmės ir priežasties. Tai turėjo įrodyti, kad katės nėra mąstantys gyvūnai.
Kilo audra. Šį kartą protestavo kačių mylėtojai. Jie pateikė daugybę kasdienio gyvenimo pastebėjimų apie tai, kaip katės gali kurti asociacijas ir sumaniai elgtis, kad pasiektų savo tikslus: katės belsdavosi į duris, kai norėdavo būti įleistos, jos pačios galėjo atidaryti duris, atsukti vandens čiaupus ir net nuimti dangtelius nuo maisto skardinių.
Nenuostabu, kad neurobiologai juos palaikė. Ekspertai atrado, kad katės smegenys, palyginti su jos kūno svoriu, yra tokio pat dydžio kaip primatų ir delfinų smegenys.
Kačių ir šunų mylėtojų nesutarimus reikėtų išspręsti tuo, kad šunų ir kačių intelekto nereikėtų lyginti, nes jie pasižymi skirtingomis intelekto rūšimis, pažymėjo portalo „Koty“ ekspertai.
Faktas tas, kad šunys turi labai išvystytą socialinį intelektą, kuris leidžia jiems gerai sutarti su savo rūšies gyvūnais ir žmonėmis, lengvai mokytis ir noriai vykdyti komandas.
Katės, priešingai, yra apdovanotos intrapersonaliniu intelektu, tai yra, jos yra kūrybingos, jų smegenų krumpliaračiai veikia nenuilstamai, tačiau jos darys tik tai, ko nori. Arba tai, kas joms naudingiau.
Mes vis dar labai mažai žinome apie kačių psichikos ir elgesio sudėtingumą. Tyrimai ir stebėjimai tęsiasi, ir kiekvienais metais atsiranda naujų nuostabių atradimų.
![[ŽT] „Ne kartą ir ne du.“ Kiek kartų per dieną turėtumėte šerti savo katę?](/photo/202506/11/11/thumb_023639__pexels-pitipat-usanakornkul-542797332-16597603.jpg)
