Jam 52-eji, o jo kūnas – 41-erių: 3 įpročiai, kuriuos galite pritaikyti ir jūs ()
Medikai kartais prisipažįsta, kad patiems nepavyksta laikytis patarimų, kuriuos dalija pacientams. Tačiau Kalifornijoje (JAV) gyvenantis nutukimo gydytojas, mitybos tyrinėtojas profesorius Kurtas Hongas rimtai žiūri į sveiką gyvenimo būdą.
© cottonbro studio (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/shirtless-man-doing-push-ups-6293159/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
52 metų amžiaus trijų vaikų tėvas savijauta nesiskundžia ir niekuo neserga. Jis net sako, kad biologinio amžiaus testai parodė, jog jis yra 41 metų, t. y. 11 metų jaunesnis nei parašyta jo pase.
Nėra vieningos nuomonės, kaip apibrėžti ar matuoti biologinį amžių, tačiau K.Hongas naudojo „PhenoAge“ algoritmą, kuris matuoja devynis su senėjimu susijusius biologinius žymenis, įskaitant uždegimo lygį ir medžiagų apykaitos būklę.
„Daugelis lėtinių ligų, kurių rizika ženkliai išauga su amžiumi, yra tiesiogiai susijusios su tuo, ką valgote, ir jūsų kūno svoriu, – sakė jis. – Svarbiausia yra būti fiziškai aktyviam.“
K.Hongas maitinasi pagal Viduržemio jūros dietos principus. Manoma, kad tai yra sveikiausias mitybos būdas, padedantis gyventi ilgiau. Be to, vyras daug juda, kad išlaikytų sveiką kūno svorį.
Jis pasidalijo 3 kasdieniniais įpročiais, kurių laikosi su viltimi nugyventi ilgą ir sveiką gyvenimą.
1. Kardio ir ištvermės treniruotės
K.Hongas akcentavo, kad į treniruočių programą yra įtraukęs įvairius pratimus: ir tuos, kurie ženkliai pakelia pulsą, ir tuos, kurie lavina jėga.
|
„Aerobiniai pratimai neabejotinai prisideda prie širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos ir bendros fizinės formos“, – sakė jis.
Jėgos treniruotės padeda stiprinti ir išlaikyti raumenis bei kaulų tankį.
Bėgimas, vaikščiojimas ir plaukimas – K.Hongo pamėgtos kardio treniruotės. Jis stengiasi išnaudoti palankų klimatą ir kuo daugiau sportuoja lauke.
„Aerobinius užsiėmimus mėgstu atlikti ne sporto salėje“, – pabrėžė jis.
Vyras taip pat lankosi sporto klube, keletą kartų per savaitę 45 minutes mankštinasi su treniruokliais.
„Yra žmonių, kurie sporto klube praleidžia dvi ar tris valandas. Man užtenka daug trumpiau“, – neperlenkti lazdos ragino K.Hongas.
Jis savo pacientams pataria atrasti fizinę veiklą, kuri būtų maloni jiems patiems ir mankštintis bent 2 kartus per savaitę.
Gydytojo požiūris paprastas: „Geriau nei nieko“. Tokio įsitikinimo naudą puikiai iliustruoja 2023 m. „British Journal of Medicine Sports“ paskelbtas didelės apimties tyrimas. Jo metu nustatyta, kad žmonės, kurie vidutiniškai mankštinosi 2,5 valandos per savaitę, turėjo mažesnę ankstyvos mirties, širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio riziką nei mažai judantys jų bendraamžiai.
Ryškios naudos davė net retesnis fizinis aktyvumas. Pavyzdžiui, 1 valandos 15 minučių per savaitę užteko, kad ženkliai sumažėtų ankstyvos mirties ir įvairių ligų tikimybė, palyginti su žmonėmis, kurie nesportuoja.
2. Vitaminas D
K.Hongas nesivaiko maisto papildų madų.
„Aš vartoju tik vieną“, – prisipažino jis.
Vyras kasdien geria vitamino D maisto papildą, kuris skirtas kaulų sveikatai palaikyti. Gydytojas sako, kad neina jaunyn, o ir kraujo tyrimai parodė, kad jam trūksta vitamino D.
Vitaminas D padeda organizmui įsisavinti kalcį, kuris yra labai svarbus kaulų tankiui. Deja, jis natūraliai pradeda mažėti, kai sulaukiame 35 metų. Daugybė biohakerų ir ilgaamžiškumo tyrinėtojų vartoja vitaminą D ir sako, kad šis mikroelementas stiprina kaulus, imuninę sistemą bei mažina vėžio riziką.
3. Smegenų mankšta
Kad protas išliktų aštrus, K.Hongas kasdien vieną ar dvi valandas užsiima veikla, kuri stimuliuoja jo smegenis.
„Smegenys yra kaip raumenys – jei jų nenaudojate, prarandate“, – sakė jis.
Dažnai jam pakanka darbinės veiklos, bet savaitgaliais vyras žaidžia šachmatais ir šaškėmis su vaikais arba skaito knygas.
Proto stimuliacija negali sustabdyti smegenų senėjimo, tačiau tyrimai rodo, kad ji gali padėti ugdyti atsparumą Alzheimerio ligos simptomams, pavyzdžiui, užmaršumui. Šis atsparumas vadinamas kognityviniu rezervu. Tyrimai parodė, kad žmonės, turintys didesnį rezervą, kuris ugdomas kognityvine veikla, Alzheimerio liga susirgo vėliau ir turėjo mažiau simptomų.
„Visiems savo pacientams sakau, kad amžius yra tik skaičius. Kūnas gali priminti, kad esate 52 metų, bet jūs galite elgtis ar jaustis kaip 35-metis. Deja, gali būti ir atvirkščiai“, – pastebėjo K.Hongas.
Parengta pagal „Business Insider“ inf.
