„Skirtumas tarp vaistų ir nuodų yra tik dozėje: štai 3 maisto papildai, kurie sugadins jūsų sveikatą“ ()
„Daugiau žalos nei naudos.“

© OpenClipart-Vectors (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/vectors/capsule-pills-medicine-158568/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Skirtumas tarp vaistų ir nuodų – tik dozėje: štai 3 maisto papildai, kurie gadina jūsų sveikatą
„Skirtumas tarp vaistų ir nuodų – tik dozė“, – sako gerai žinomas posakis. Gydytojai pastebi, kad žmonės atsargiau vartoja vaistus, tačiau dažnai pamiršta apie maisto papildų keliamą riziką. Deja, netinkamas vitaminų vartojimas gali netgi neigiamai paveikti sveikatą, rašo lrytas.lt.
„Maisto papildai yra naujoji ambrozija. Tikimės, kad maisto papildai mums padės, išgelbės. Šioje srityje rinkodara veikia labai gerai“, – sakė Eglė Karinauskė, LSMU Kauno universitetinės ligoninės farmakologė.
Vieni maisto papildus perka vaistinėse, kiti užsisako internetu. Vienas maisto papildas padėjo kaimynui, o kitą socialiniuose tinkluose gyrė nuomonės formuotojas. Bet kokiu atveju nežinoma, ar jis bus naudingas konkrečiam žmogui, ir reikia nepamiršti, kad bet kokia farmakologinė intervencija yra rizika, pabrėžė E. Karinauskė. „Noriu sustiprinti savo imunitetą“, – kaip pastebėjo gydytoja, – labai dažnas atsakymas, kai paklausiama, kodėl kažkas vartoja maisto papildus.
|
„Kad ir kiek mokausi ir dirbu, vis dar iki galo nesuprantu, ką reiškia „imuniteto stiprinimas“, – ironiškai sako Karinauskė. „Medicininiu požiūriu, turi būti konkretus imuninės sistemos sutrikimas, kurį imunologas gydo ir nuo kurio skiria vaistus. „Imuniteto stiprinimas“ yra šūkis viskam ir niekam. Todėl yra keletas spąstų, į kuriuos patenkame“, – sakė Karinauskė.
Farmakologė taip pat nustatė 3 atvejus, kai maisto papildai gali būti pavojingi.
Žaliosios arbatos ekstraktai
Ji perspėjo apie žaliosios arbatos ekstraktus: „Buvo daug pranešimų apie kepenų pažeidimus.“ Karinauskė pridūrė, kad savo darbe jai dažnai tenka klausti, ar paciento vartojami vaistai galėjo sukelti kepenų pažeidimą.
„Buvo daug atvejų, kai vaistai negalėjo sukelti žalos, bet paaiškėjo, kad tai buvo vaistažolių preparatų ar kitų medžiagų sukeltas kepenų pažeidimas“, – sakė Karinauskė.
Gydytoja paprastai abejojo tokių priemonių poreikiu, nes jų nauda grindžiama prielaida, kad žmogaus organizme neva yra toksinų, kuriuos reikia išvalyti.
Detoksikacinės arbatos
Jos nuomone, pagrindinis „detoksikacinių arbatų“ pavojus yra skysčių netekimas. „Jei tai darome ilgą laiką ir dar daugiau, rizikuojame padaryti labai rimtą žalą“, – sakė Karinauskė. „Mums reikia skysčių, žmogaus kūnas iš esmės yra viena didelė skysčių talpykla“, – pridūrė ji.
„Atminkite, kad jei tikrai norite detoksikuotis ir naudoti tirpalą, po to gerkite daug vandens“, – patarė Karinauskė.
Ji paaiškino, kad organizmas natūraliai atlieka savo detoksikacijos funkciją. Kepenys, inkstai, žarnynas, plaučiai ir kt. pašalina cheminių reakcijų šalutinius produktus.
„Viskas, ką darome, veikia tam, kad užtikrintume geriausią įmanomą pusiausvyrą mūsų organizme. Papildoma intervencija gali kelti daugiau rizikos nei naudos.“
Vitaminų kompleksai
Klinikinė farmakologė priminė, kad pastaraisiais metais viešojoje erdvėje kilo keli skandalai, susiję su įžymybių reklamuojamais vitaminų lašais.
Be to, maisto papildai gali neigiamai sąveikauti su vartojamais vaistais. „Nemanau, kad kas nors, kenčiantis nuo padidėjusio kraujospūdžio, nori, kad jo vaistų poveikis susilpnėtų ar sustiprėtų. Vienas dalykas reiškia, kad man skaudės galvą, kitas – jausiuosi silpnas ir svaigs galva. Bet kokia neapgalvota intervencija gali turėti įtakos“, – perspėjo Karinauskė.
Klinikinė farmakologė nustatė atvejus, kai maisto papildai yra naudingi:
– Vitamino D trūkumo profilaktikai;
– Folio rūgštis nėščioms moterims;
– Geležis ir vitaminas B12 profilaktikai;
– Omega-3, jei žmogus nevalgo pakankamai žuvies.
„Žinoma, reikėtų valgyti daug žuvies, bent 3 kartus per savaitę. Todėl omega-3 yra viena iš būtinų“, – pakomentavo Karinauskė. Visais kitais atvejais – tik atlikus tyrimus ir pasikonsultavus su gydytoju.