„Jiems pagaliau pavyko.“ Atrastas paprastas būdas bendrauti su katėmis ()
Katės dažnai laikomos nepriklausomais ir kiek santūriais gyvūnais, tačiau išmokti jų kalbą nėra taip sunku, kaip atrodo.
© PickPic (atvira licencija) | https://www.pickpik.com/cats-eyes-wild-animal-kitten-domestic-59514
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vien supratus lėto mirksėjimo gesto svarbą, atsivers jūsų ryšys su augintiniu. Įrodyta, kad šis bendravimo būdas ugdo pasitikėjimą ir stiprina ryšį tarp žmonių ir kačių.
Katės dažnai atrodo šiek tiek abejingos ir atitolusios, todėl daugeliui žmonių sunku užmegzti su jomis gilesnį ryšį – bandymai išreikšti meilę dažniausiai baigiasi abejingumu ar net pabėgimu. Tačiau problema gali būti ne katė ir jos nuotaikos, o mūsų netinkamas požiūris į ją. Mes tiesiog nekalbame jos „kalba“.
Katės šypsena kitokia nei mūsų
Laimei, tyrimai įrodo, kad išmokti kačių kalbą nėra sunku. Mokslininkai jau daugelį metų tyrinėja žmonių ir kačių bendravimą. Jie pastebėjo, kad žmonės, kurie lėtai mirkčiojo ir prisimerkė, daug dažniau būdavo kačių „pasirinkti“ kaip draugai – jos dažniau prie jų artėdavo ir su jomis bendraudavo.
|
2020 m. Portsmuto ir Sasekso universitetų (JK) psichologų komanda atrado, kad žmogaus akių susiaurėjimas sukelia tai, kas vadinama katės šypsena, ir, atrodo, daro žmones patrauklesnius katėms. Kačių akių susiaurėjimo judesiai turi tam tikrų panašumų su tikra žmogaus šypsena (Duchenne šypsena), taip pat su susiaurėjimo judesiais, kuriuos kai kurios kitos rūšys atlieka teigiamose situacijose.
Kaip bendrauti su savo kate?
Buvo atlikti du eksperimentai. Pirmasis parodė, kad katės buvo labiau linkusios siųsti katės šypsenas savo šeimininkams po to, kai jų šeimininkai pirmiausia sumirksėdavo, palyginti su tomis, kurios su jais nebendravo. Antrasis stebėjimas parodė, kad katės buvo labiau linkusios artintis prie ištiestos žmogaus rankos po to, kai žmogus lėtai sumirksėdavo, palyginti su tuo, kai žmogus laikydavo neutralią veido išraišką.
Išvada: lėtas mirksėjimas katei iš tiesų gali būti teigiamo bendravimo tarp šių gyvūnų ir žmonių forma .
Pirmoji tyrimo autorė dr. Tasmin Humphrey paaiškino lėto mirksėjimo kačių organizme kilmę. Ji teigė, kad katės galėjo išsiugdyti šį elgesį mokydamosi, kai žmonės jas apdovanodavo už šią reakciją. Kitas paaiškinimas galėtų būti nuolatinio grėsmių stebėjimo nutraukimas – mirksėdamos katės parodo žmonėms, kad jomis pasitiki ir joms nereikia nuolat stebėti aplinkos, kai jos jas mato.
Katė mus girdi, bet ignoruoja
Anksčiau buvo žinoma, kad katės gali atskirti savo vardus nuo kitų žodžių, net kai jas šaukia nepažįstami žmonės. Tačiau jos į juos reaguoja daug subtiliau nei šunys – kartais jos pakelia galvas arba pasuka ausis į jus. Tyrimai rodo, kad katės vardo garsą sieja su konkrečiu asmeniu ar situacija, o jei to nedaro, jos greičiausiai sąmoningai jus ignoruoja arba nenori su jumis artimai bendrauti.
