„4 000 000 k.“ Termobranduolinis perversmas. Ateina „superplienas“ ()
Sukūrė unikalų lydinį.
.png)
© stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=bOP5HmVdSPA
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Remiantis „Interesting Engineering“ duomenimis, Kinijos mokslininkai sukūrė unikalų lydinį, atveriantį naujas perspektyvas įsisavinant vieną ekologiškiausių ir galingiausių energijos šaltinių: termobranduolinę sintezę.
Proveržis energetikoje
Šis naujas lydinys, pavadintas CHSN01, laikomas proveržiu, nes jis gali atlaikyti ekstremalias sąlygas naujos kartos termobranduoliniuose reaktoriuose, kur tradicinės medžiagos greitai suyra dėl žemų temperatūrų ir įtampos.
Termobranduolinė sintezė yra procesas, kurio metu atomai susijungia, išskirdami didžiulį kiekį energijos. Skirtingai nuo šiuolaikinių atominių elektrinių, naudojančių branduolio dalijimą, termobranduolinė sintezė nekuria ilgaamžių radioaktyvių atliekų ir naudoja plačiai prieinamą kurą, pavyzdžiui, vandenilį.
|
Tarptautinio energetikos forumo duomenimis, termobranduolinė sintezė išskiria maždaug 4 milijonus kartų daugiau energijos nei anglis, nafta ar dujos ir nesukuria ilgaamžių radioaktyvių atliekų. Įgyvendinta Žemėje, ji gali užtikrinti beveik neribotą švarią energiją, o tai leistų sumažinti energijos ir elektros sąskaitas bei atsisakyti taršaus kuro.
Įrenginių kūrimas – problematiškas
Viena iš pagrindinių termobranduolinės sintezės problemų yra sukurti įrenginius, galinčius atlaikyti jos milžiniškas jėgas, ir anksčiau ekspertai manė, kad spartus tokių medžiagų kūrimas yra „visiškai neįmanomas“.
Superlaidininkiniai magnetai, kurie išlaiko itin karštą plazmą, kurioje vyksta sintezė, turi atlaikyti nuolatines apkrovas esant temperatūrai, artimai absoliučiam nuliui. Dešimtmečius inžinieriai naudojo nerūdijantį plieną, kuris ribojo reaktorių galingumą ir kompaktiškumą, tačiau CHSN01 gali tai pakeisti.
Superplieno sukūrimas
Po 12 metų tyrimų Kinijos mokslininkai sukūrė „superplieną“, kuris yra 40 % tvirtesnis už medžiagas, naudojamas didžiausiame pasaulio termobranduolinės sintezės projekte. Jis atlaiko galingus magnetinius laukus, išlaikydamas veikimą visą termobranduolinio įrenginio tarnavimo laiką, maždaug 60 000 paleidimo ir sustabdymo ciklų.
Projekto fizikas Li Liafengas pareiškė, kad naujoji medžiaga „yra paruošta naudoti pramonėje, o ne tik laboratorijoje“.
Ši medžiaga leis kurti mažesnius, pigesnius ir greitesnius termobranduolinius reaktorius, taip pat padės reaktoriams gaminti daugiau energijos, nei jie sunaudoja.
Naujoji medžiaga jau naudojama Kinijos eksperimentiniame superlaidininkiame tokamake su karšta plazma (BEST), kuris, tikimasi, pagamins 40–200 megavatų energijos vėliau šį dešimtmetį. Be termobranduolinės sintezės, šis lydinys gali pagerinti MRT skenerius, traukinius ir kvantinius kompiuterius, kur medžiagos patiria tas pačias apkrovas.
