Šunų paslaptis atskleista. Jie tik apsimeta, kad jaučia kaltę? ()
Šunys moka kalbėti be žodžių. Jie nenaudoja žmogaus kalbos, bet tiksliai žino, kaip išreikšti savo emocijas, įskaitant atgailą ir norą susitaikyti, elgesio ir kūno kalbos pagalba.
© Torsten Dettlaff (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/brown-and-black-german-shepherd-puppy-sitting-on-gray-textile-59523/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po išdaigų, pavyzdžiui, sudaužyto šiukšlių kibiro ar apgraužtų batų, šuo dažnai rodo ženklus, kuriuos mes suvokiame kaip atsiprašymą.
Ir iš tiesų – net jei šunys nesuvokia savo nusižengimų taip, kaip mes, jie turi savo būdą, kaip išpirkti kaltę ir atkurti ryšį su mylimu žmogumi.
Ar šunys tikrai jaučia kaltę? Šunys yra socialūs padarai. Jie subtiliai jaučia žmonių emocijas, įsimena ryšį tarp savo veiksmų ir jūsų reakcijos. Bet ar jie jaučia tikrą kaltę?
2009 m. tyrimas parodė, kad „kaltės žvilgsnis“ šunims dažniau atsiranda reaguojant į šeimininko nepasitenkinimą, o ne todėl, kad šuo suvokia savo nusižengimą.
Tai reiškia, kad šunų „atsiprašymai“ nėra moralės išraiška, o noras nuraminti šeimininką ir išvengti konflikto. Tačiau tai nereiškia, kad jie yra mažiau svarbūs – juk būtent taip augintiniai bando atkurti emocinį ryšį su mumis.
10 būdų, kaip šunys sako „atsiprašau“
|
Šunys gali nesuprasti žmonių žodžių, bet jie turi savus – labai jaudinančius – būdus prašyti atleidimo.
1. Nuleista galva ir „lėktuvėliai“ iš ausų
Šuo nuleidžia galvą, ausys išsitiesia į šonus – kaip sparneliai. Tai paklusnumo poza ir bandymas sušvelninti konfliktą. Taip augintinis parodo: „Aš nenoriu ginčytis. Atleisk man“.
2. Vengimas kontakto
Kai kurie šunys mieliau pasislepia arba nueina į kampą, jei jaučia, kad šeimininkas yra nusiminęs. Tai ne bailumas, o instinktyvus būdas išvengti įtampos ir leisti visiems šiek tiek atvėsti.
3. Pritraukta uodega ir „šuniškos akys“
Uodega, spaudžiama tarp kojų, yra vienas iš pagrindinių baimės ar nerimo ženklų. O „dideles, kaltės kupinas akis“ šuo padaro, kad sukeltų užuojautą. Tai jo galutinis būdas, į kurį beveik neįmanoma nereaguoti.
4. Apsivertimas ant nugaros ir pilvo rodymas
Atviras pilvas – visiško paklusnumo ir pasitikėjimo ženklas. Atsiprašymo situacijoje tai reiškia: „Aš nesu pavojingas ir pasiruošęs priimti bausmę. Pripažįstu tavo valdžią“.
5. Rankų, veido ar savo kūno laižymas
Laižymas – vienas iš būdų sumažinti stresą ir parodyti draugiškumą. Kai šuo laižo jūsų rankas ar veidą po nusižengimo, tai jo bandymas jus nuraminti ir atkurti kontaktą. Laižydamas save, jis rodo nervingumą.
6. Priglaudžia prie jūsų arba neatsitraukia nė žingsnio
Kai šuo jaučiasi kaltas, jis gali tiesiog prilipti prie jūsų: prisiglaudžia, sekioja paskui po butą. Tai jo būdas pasakyti: „Aš šalia, aš gailiuosi, atleisk man“.
7. Uždeda leteną ant jūsų
Jei šuo atsargiai uždeda leteną ant jūsų rankos ar kojos, tai reiškia: „Atkreipk į mane dėmesį. Tu man svarbus. Noriu susitaikyti“. Šis gestas yra labai jaudinantis – daugelis savininkų negali jam atsispirti.
8. Kaukia
Tylus kaukimas – dar vienas būdas parodyti paklusnumą. Gamtoje vilkai taip stengiasi grįžti į gaują po konflikto. Naminiams šunims išliko šis senovinis, instinktyvus „atsiprašymo“ signalas.
9. Atneša mėgstamą žaislą
Kartais šuo ištiesia jums žaislą, tarsi sakydamas: „Tai mano mėgstamiausias žaislas, aš dalinuosi juo su tavimi. Priimk tai kaip susitaikymo ženklą“. Tai beveik kaip taikos auka šunų pasaulyje.
10. Žiovauja
Žiovulys šunims reiškia ne tik mieguistumą. Stresinėse situacijose tai gali reikšti norą sušvelninti atmosferą. Jei šuo žiovauja po jūsų piktos tirados, jis neignoruoja jūsų – jis nori sumažinti įtampą.
Kaip teisingai reaguoti į šuns „atsiprašymą“
Kai pastebite šiuos signalus, svarbu nebausti, o atvirkščiai – nuraminti šunį. Švelnus prisilietimas, ramus balsas ar švelnus žodis – geriausias būdas parodyti, kad viskas gerai.
Per didelis griežtumas, šauksmai ir bausmės gali sugadinti pasitikėjimą. Vietoj to svarbu išmokti skaityti augintinio kūno kalbą ir laiku jį paremti, kai jis žengia žingsnį link susitaikymo.
Šuns kūno kalba – tai turtinga ir išraiškinga signalų sistema. Kai šuo prašo atleidimo, jis tai daro taip, kaip moka: žvilgsniu, gestu, prisilietimu. Ir jei išmoksime suprasti jo „atsiprašymus“, mūsų ryšys su juo taps stipresnis, patikimesnis ir geresnis.
Tegul tarp jūsų ir jūsų uodeguoto draugo visada bus taika!
