Ligai, kuri kankina žmoniją tūkstantmečius, galas? Atkūrė prieš 20 mln. metų prarastą geną ()
Mokslininkai atgaivino prieš 20 milijonų metų prarastą geną, kuris padėtų kovoti su podagra.
© jackmac34 (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/feet-toes-barefoot-830503/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Podagros sukeltas skausmas žmoniją lydi jau tūkstantmečius, tad mokslininkai atsigręžė daugiau kaip 20 milijonų metų atgal ir atkūrė geną, galintį padėti gydyti šią ligą bei kitas panašias būkles, praneša „Science Alert“.
Kai kraujyje susikaupia per daug šlapimo rūgšties, ji kristalizuojasi sąnariuose ir inkstuose. Tai sukelia podagrą bei kitus negalavimus – inkstų ligas ar kepenų pažeidimus. Toks šlapimo rūgšties perteklius kraujyje vadinamas hiperurikemija.
Nuo šios būklės kenčiantiems žmonėms padėti galėtų urikazės genas, kuris gamina fermentą, mažinantį šlapimo rūgšties kiekį. Deja, mūsų protėviai šį geną prarado prieš milijonus metų. Todėl JAV Džordžijos valstijos universiteto biologai Lais Balico ir Ericas Gaucheris nutarė pabandyti jį atkurti.
„Be urikazės žmogus lieka pažeidžiamas“, – mano E.Gaucheris – Norėjome pamatyti, kas nutiktų, jei vėl suaktyvintume šį prarastą geną.“
|
Evoliuciniai pokyčiai urikazės geną išstūmė iš kelių primatų linijų prieš maždaug 20–29 milijonus metų. Tuomet manyta, kad papildoma šlapimo rūgštis buvo naudinga – ji padėdavo vaisių cukrų paversti riebalais ir taip išgyventi maisto stygiaus laikotarpius. Tai reiškė, kad urikazės turėjimas nebebuvo pranašumas, nes ji ribodavo šlapimo rūgštį. Tačiau šiandien, kai ilgi badmečiai nebėra tokia grėsmė, šlapimo rūgšties perteklius organizmui jau kenkia, o ne padeda.
E.Gaucheris ir L.Balico pasitelkė CRISPR genų redagavimo technologiją, kad atkurtų senovinę urikazės geno versiją. Jie rėmėsi kituose žinduoliuose dar veikiančiais šio geno variantais bei kompiuteriniais modeliais, kurie leido atsekti, kaip genas kito per milijonus metų.
Naująjį geną jie išbandė laboratorijoje su genetiškai modifikuotomis žmogaus kepenų ląstelėmis. Šios sėkmingai pradėjo gaminti urikazę. Rezultatas buvo toks, kokio tikėtasi – sumažėjo šlapimo rūgšties kiekis bei vaisių cukraus sukeliami riebalų sankaupų požymiai. Panašiai geri rezultatai pasiekti ir sudėtingesniuose trimačiuose kepenų sferoiduose.
„Atkurdami urikazės veiklą žmogaus kepenų ląstelėse, sumažinome šlapimo rūgšties kiekį ir sustabdėme procesą, kai ląstelės perteklinę fruktozę verčia trigliceridais – riebalais, kurie kaupiasi kepenyse,“ – aiškino E.Gaucheris.
Tokio gydymo potenciali nauda gerokai peržengia podagros ribas. Padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis siejamas ir su įvairiomis širdies bei kraujagyslių ligomis, aukštu kraujospūdžiu, inkstų akmenlige.
„Hiperurikemija yra pavojinga būklė“, – pabrėžė E.Gaucheris. – Mažindami šlapimo rūgštį, teoriškai galėtume užkirsti kelią kelioms ligoms vienu metu.“
Vis dėlto mokslininkai įspėja, kad reikia daug daugiau tyrimų, norint saugiai priversti urikazės geną veikti žmogaus organizme – jei apskritai tai pavyks padaryti nepakenkiant kitiems būtiniausiems biologiniams procesams.
Skaičiuojama, kad JAV hiperurikemija nustatoma maždaug vienam iš penkių žmonių, o jai įtakos turi ir mityba – raudona mėsa bei alkoholis tik pablogina situaciją. Nors gydymo priemonių yra, jos ne visiems veiksmingos ir neretai sukelia šalutinius poveikius.
„Mūsų genomo redagavimo metodas galėtų leisti pacientams gyventi be podagros ir galimai užkirsti kelią kepenų suriebėjimui“, – sakė E.Gaucheris.
Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale Scientific Reports.
