Sensacija. Tai surado Marse. NASA šokiruoja pasaulį ()
Rugsėjo 10 d., NASA mokslininkai paskelbė, kad Marse aptiko galimų senovės gyvybės pėdsakų.
© Picryl (atvira licencija) | https://picryl.com/media/mars-rover-curiosity-space-travel-science-technology-b614a3
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Atradimas buvo padarytas vakariniame Jezero kraterio pakraštyje, kur yra molio turtingos dumblo uolienos, vadinamos Neretvos slėniu (Neretva Vallis).
Milijardų metų senumo uolienas Marso Jezero krateryje (Jezero Crater) aptiko NASA marsaeigis „Perseverance“.
„Kai Žemėje matome tokius darinius nuosėdinėse uolienose, šie mineralai dažnai yra mikrobų metabolizmo, vartojančio organines medžiagas, šalutinis produktas“, – teigia pagrindinis tyrimo autorius Joelis Hurowitzas, planetų mokslininkas iš Stony Brook universiteto Niujorke.
Kitaip tariant, ar galime teigti, kad mokslininkai rado marsiečių egzistavimo įrodymų? Ne visai. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad norint nustatyti tikrąją rastų mineralų kilmę, būtina atlikti tolesnę radinio analizę.
„Noriu visiems priminti, kad aprašėme potencialų bioparašą, tai yra būdingą elementą, kuris gali turėti biologinę kilmę, tačiau kuriam reikalingi papildomi tyrimai“, – spaudos konferencijoje pridūrė Lindsey Geiss, vyresnioji Marso tyrimų mokslininkė NASA būstinės Planetinių mokslų skyriuje.
|
Nepaisant to, darbo rezultatai dar kartą patvirtino, kad Marse kadaise vyko gana sudėtingos reakcijos, tiek organinės, tiek neorganinės.
Neretvos slėnio šiauriniame pakraštyje esančioje Bright Angel formacijoje marsaeigis „Perseverance“ surinko neįprastų mineralų pavyzdžių. Šioje formacijoje mokslininkus domino viena konkreti uoliena, kurią jie pavadino Čejavos kriokliu (Cheyava Falls).
Šioje uolienoje buvo rastos vadinamosios „aguonų sėklos“ arba „leopardo dėmės“. Šios dėmės yra maždaug vieno milimetro dydžio, jas supa juodi žiedai. Tolesnė analizė, atlikta naudojant marsaeigio prietaisus, parodė, kad šie tamsūs žiedai sudaryti iš geležies ir fosfato. Žemėje abi šios medžiagos gali susidaryti dėl cheminių procesų, kuriuos kontroliuoja gyvi mikrobai.
„Rastos dėmės buvo didelė staigmena. Žemėje tokios uolienų savybės dažnai siejamos su planetos žarnyne gyvenančių mikrobų suakmenėjusiomis liekanomis“, – sako astrobiologas ir Kvinslando technologijos universiteto „Perseverance“ tyrimų grupės narys Davidas Flannery.
Šioje uolienoje mokslininkai rado labai smulkiagrūdžio rūdžių raudonumo molio sluoksnių su „aguonų sėklomis“. Šis derinys tyrėjams pasakė, kad jie aptiko kažką labai neįprasto.
Liepos 21 d. marsaeigis „Perseverance“ išgręžė skylę uolienoje prie Čejavos krioklio. Marsaeigis sėkmingai paėmė 25-ąjį Marso dirvožemio mėginį, kuris buvo pavadintas „Sapphire Canyon“.
Mėginyje mokslininkai rado „mažų mazgelių ir taškelių, praturtintų geležies fosfatu ir geležies sulfidu“. Tokios formacijos yra susijusios su organine anglimi, o šios nuosėdos tikriausiai nusėdo žemos temperatūros sąlygomis.
Tęsinys kitame puslapyje:
„Kai kurios redokso reakcijos galėjo lemti šių mineralų susidarymą. Redokso reakcija yra cheminė reakcija, kurios metu elektronai pernešami tarp dviejų medžiagų; viena iš medžiagų oksiduojasi, o kita redukuojasi“, – aiškina mokslininkai.
Mokslininkai teigia, kad šiose neįprastose redokso reakcijose galėjo dalyvauti organinės medžiagos.
„Žemėje mikroorganizmai paprastai sąveikauja su mineralais ir dažniausiai šaltuose, anoksiniuose Antarkties ežeruose sulfatus (kuriuose yra oksiduotų sieros atomų) paverčia sulfidais (kuriuose yra redukuotos sieros). Šiandien Marse nėra jokių įrodymų, kad mikrobai būtų egzistavę, tačiau jei jų būtų buvę senovės Marse, jie taip pat galėjo turėti redukuotų sulfatų mineralų, kurie sudarė sulfidus tokiame ežere kaip Jezero krateris“, – priduria tyrimo autoriai.
Tačiau visoje šioje istorijoje yra vienas labai svarbus įspėjimas: norint iš tikrųjų patvirtinti, kad „Perseverance“ mėginiuose yra Marso gyvybės pėdsakų, tuos mėginius reikia išsiųsti atgal į Žemę.
Šiuo metu NASA programa, skirta grąžinti mėginius iš Marso, tebėra labai abejotina dėl Donaldo Trumpo administracijos nustatytų biudžeto apribojimų.
Todėl mokslininkai pabrėžia, kad 225 milijonų km atstumu nuo Žemės surinktų mėginių analizė negali pateikti aiškaus atsakymo.
„Esame gana arti marsaeigio galimybių ribos paviršiuje. Tačiau toks ir buvo pirminis sumanymas. „Perseverance“ marsaeigio naudingoji apkrova buvo suprojektuota taip, kad į Žemę būtų galima pargabenti dirvožemio mėginius“, – padarė išvadą mokslininkai.
