Mokslininkai rado, kaip smegenys jus apgauna. „Todėl valgote daugiau, nei reikia“ ()
Smegenų struktūra, kuri, atrodo, daro įtaką maisto suvartojimui, vieną dieną galėtų būti panaudota siekiant pagerinti intervencines priemones, skirtas svorio mažinimui ar didinimui.
© NadinShlyueva (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/food-pizza-eating-italian-cuisine-7044210/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrimai parodė, kad aktyvuojant neuronus šioje struktūroje, vadinamoje stria terminalis branduoliu (BNST) – ir esančiu maždaug smegenų centre bei žmogaus organizme užimančiu maždaug saulėgrąžos sėklos dydžio plotą – padidėja pelių maisto suvartojimas. Tačiau nebuvo žinoma, ar poveikį šiai struktūrai gali turėti skonis.
Norėdami daugiau sužinoti apie jo funkciją, Charlesas Zukeris iš Kolumbijos universiteto JAV ir jo kolegos pirmiausia nufotografavo pelių smegenis, kai jos gėrė vandenį, su pridėtu vienu iš penkių pagrindinių skonių – saldumu, kartumu, rūgštumu, sūrumu ir umami. Anksčiau mokslininkai saldaus skonio mėgimą susiejo su veikla regione, vadinamame migdoline liauka – o dabar jie nustatė, kad ten yra neuronai, kurie aktyvuojasi tik reaguodami į saldų vandenį.
Šie neuronai aktyvuoja kitus BNST neuronus, kartais vadinamus „išplėstine migdoline liauka“. Tai pirmasis įrodymas, kad ši struktūra gauna skonio signalus, sako Haijiangas Cai iš Arizonos universiteto, kuris nedalyvavo tyrime.
|
Tyrėjai norėjo išsiaiškinti, ar šie aktyvuoti BNST neuronai daro įtaką maisto suvartojimui – todėl genetiškai modifikavo ląsteles taip, kad neuronai neaktyvuotųsi, kai pelės ragauja saldų vandenį. Per 10 minučių šios pelės išgėrė žymiai mažiau nei įprastos pelės – o tai rodo, kad BNST neuronų aktyvacija didina saldaus skonio suvartojimą.
Tačiau mokslininkai taip pat nustatė, kad šis dirbtinis aktyvavimas paskatino peles vartoti daugiau bet kokio skonio vandens – įskaitant ir neskanų (sūrų ar kartų), nors paprastai jos vengia pastarojo skonio.
Tolesniuose eksperimentuose tyrėjai nustatė, kad išalkusioms arba druskos trūkumą kenčiančioms pelėms atitinkamai daug daugiau BNST neuronų aktyvavo saldūs ir sūrūs signalai – palyginti su tomis, kurios buvo šeriamos iki soties arba turėjo normalų druskos kiekį. Tai rodo, kad BNST integruoja ne tik skonio, bet ir alkio bei maistinių medžiagų trūkumo signalus, kad nustatytų maisto suvartojimą, sako H. Cai.
Šie atradimai yra labai svarbūs žmonėms, nes mūsų BNST yra labai panašus į pelių, teigia H. Cai. Jie rodo, kad vaistų, aktyvinančių BNST neuronus, kūrimas galėtų padėti skatinti valgyti žmones, kurie labai prarado apetitą – pavyzdžiui, sergančius vėžiu.
Tačiau, pasak H. Cai, su maisto vartojimu yra susiję daugiau nei tuzinas smegenų takų, ir kai kurie iš jų gali kompensuoti bet kokius ilgalaikius su vaistų vartojimų susijusius BNST aktyvumo pokyčius, todėl jo nuomone greičiausiai reikės vienu metu paveikti kelis maitinimosi grandines.
Tyrimas taip pat galėtų padėti pasiekti geresnių rezultatų taikant svorio mažinimo gydymą – pavyzdžiui, GLP-1 vaistą semaglutidą. Jis gali prisijungti prie BNST neuronų, todėl geresnis supratimas, kaip tai keičia maisto suvartojimą, galėtų padėti mums susidaryti aiškesnį vaizdą apie tai, kaip tokie vaistai veikia ir kaip padaryti juos veiksmingesnius žmonėms, kurie blogai reaguoja į gydymą, sako Sarah Stern iš Neuromokslų Maxo Plancko Floridos Instituto.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Cell“.
Parengta pagal „New Scientist“.
