Sensacingas atradimas Peru. „Dvigalvis padaras neša įspėjimą“ ()
Be Maču Pikču – legendinio inkų miesto Anduose – ir Naskos linijų – milžiniškų piešinių, matomų iš paukščio skrydžio, Peru gausu kitų vietų, kuriose archeologai atranda neįtikėtinus praeities pėdsakus.
© Ekrano kopija
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šalis laikoma seniausios Amerikos civilizacijos, turėjusios urbanizuotus centrus – Norte Čiką, gimtine. Būtent iš šios vietos atkeliauja naujausi, nepaprasti atradimai.
Peru tyrėjai aptiko beveik 4000 metų senumo unikalų artefaktą, pasižymintį neįprasta išvaizda ir verčiančiu susimąstyti. Dvigalvė rupūžė yra vienas įdomiausių naujų radinių Vičamos archeologinėje vietovėje, siejamoje su seniausia Amerikos kultūra – Norte Čiko (arba Karalio–Supės kultūra) (Norte Chico).
Pagaminta iš nedegto molio, dvigalvė būtybė yra ne tik senovės gyventojų meistriškumo liudijimas. Tyrėjai nustatė, kad ji taip pat tarnauja kaip savotiška žinia ateities kartoms.
|
Peru kultūros ministerija pristatė 18 metų trukusių archeologinių tyrimų Vičamos archeologiniame komplekse (Veguetos rajone, Huauros provincijoje), susijusiame su Norte Čiko kultūra, rezultatus. Šie ikikolumbiniai Pietų Amerikos žmonės gyveno Peru maždaug nuo 3000 m. pr. Kr. iki maždaug 1700 m. pr. Kr. Norte Čiko žmonės laikomi seniausia žinoma miestų centrus turėjusia civilizacija Amerikoje.
Vičamos kompleksas yra reikšminga regiono vieta, esanti maždaug už valandos kelio automobiliu nuo UNESCO saugomų Norte Čiko civilizacijos pagrindinio miesto liekanų. Manoma, kad Vičama buvo ne tik gyvenamasis rajonas, bet ir prekybos centras, jungiantis bendruomenes palei Ramiojo vandenyno pakrantę, Andus ir Amazonę. Ši vieta išsiskiria piramidinėmis struktūromis ir unikaliais molio reljefais. Tarp reikšmingiausių naujų atradimų šioje vietovėje mokslininkai įvardija molinę figūrėlę – maždaug 3800 metų senumo dvigalvę rupūžę, susijusią su reljefuose esančia žinute.
Dvigalvė rupūžė, Andų simbolis, siejamas su lietaus atėjimu, vandens prieinamumu ir gyvybės atgimimu, buvo laikomas dar vienu Vičamos, kaip mokslinės vietovės, svarbos patvirtinimu. Tai labai svarbi sritis norint suprasti Norte Čiko išlikimo strategijas, sąmoningą planavimą ir gebėjimą socialinę patirtį bei sunkumus paversti kolektyviniu atsparumo liudijimu. Dvigalvės rupūžės atradimas praplečia ir sustiprina mūsų supratimą apie ideologinę žinią, kurią prieš daugiau nei 3800 metų perdavė naujakuriai, klimato kaitos poveikio paveiktame kontekste.
„Dvigalvės rupūžės atvaizdas sustiprina Vičamos freskų reljefų perteikiamą žinią, kurioje pasakojami nepritekliaus ir vilties epizodai, susidūrus su klimato kaitos sukelta aplinkos krize, su kuria susidūrė Norte Čiko civilizacija“, – teigiama tyrėjų pranešime, paskelbtame Peru kultūros ministerijos.
„Šios ideologinės žinutės, įtvirtintos viešojoje architektūroje, buvo įspėjimas ateities kartoms, atkreipiant dėmesį į būtinybę tausoti išteklius ir išlaikyti socialinę sanglaudą susidūrus su klimato iššūkiais.“
