Anomalija? Gamta pranoko kalendorių. Ekspertas paaiškina, kodėl viskas prasidėjo mėnesiu anksčiau ()
Jo dėl klimato kaitos vis labiau trūksta.
© Frankie Fouganthin, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Autumn_leaves_in_Sweden.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iki šiol lapų kritimas buvo spalio simbolis. Tačiau šiais metais gamta pranoko kalendorių – medžiai pradėjo mesti lapus rugpjūčio ir rugsėjo sandūroje. Ar tai tik anomalija, ar veikiau nerimą keliantis mūsų aplinkoje vykstančių pokyčių ženklas? Atsakymą pateikia Vroclavo aplinkos ir gyvybės mokslų universiteto profesorius Przemysławas Bąbelewskis.
Lapai, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo grynai dekoratyvūs, yra labai svarbūs medžių gyvybei. Būtent juose vyksta fotosintezė – procesas, kurio metu augalai saulės šviesą, anglies dioksidą ir vandenį paverčia augimui reikalinga energija. Tačiau, kaip aiškina profesorius P. Bąbelewskis, šis procesas yra itin reiklus vandens poreikiui. O vandens dėl klimato kaitos vis labiau trūksta.
|
„Žemutinėje Silezijoje tai daugiausia pastebiu tarp vietinių rūšių: beržuose, skrobluose ir liepose“, – sakė profesorius. Mokslininkas pabrėžė, kad ankstesnis nei įprastai lapų kritimas yra klimato kaitos pasekmė. „Vidutinė oro temperatūra kyla, žiemą trūksta sniego, todėl pavasarį dirvožemyje nėra vandens kaupimosi. Krituliai iškrenta, bet jie arba intensyvūs, nuteka į upes, arba netolygūs“, – aiškino jis.
Medžiai, susidūrę su vandens trūkumu, įjungia gynybos mechanizmą. Jie pradeda gaminti etileną ir abscizinę rūgštį – medžiagas, kurios inicijuoja lapų senėjimo procesą. Lapo ir šakos sąlyčio vietoje susidaro vadinamasis „nukirpimo sluoksnis“, blokuojantis vandens ir maistinių medžiagų tekėjimą. Dėl to lapas nuvysta ir nukrenta.
Įdomi išimtis yra spygliuočiai, pavyzdžiui, pušys ir eglės. Jų spygliai dėl vaškinės dangos ir mažesnio paviršiaus ploto efektyviau sulaiko vandenį, todėl jie gali išgyventi atšiaurias sąlygas.
Nukritusius lapus dažnai laikome problema, kurią reikia kuo greičiau pašalinti nuo vejos. Tačiau, pasak profesoriaus P. Bąbelewskio, tai klaida, naikinanti biologinę įvairovę.
„Rudenį nukritę lapai ir toliau vaidina svarbų vaidmenį: jie yra pagrindinis mulčio elementas, gyvenamoji aplinka daugeliui dirvožemio organizmų, tokių kaip sliekai, vabzdžiai, tokie kaip vabalai, ir lervos. Tai reiškia, kad jie galiausiai prisideda prie dirvožemio grybų ir bakterijų, kurios gamina humusą – labai svarbų dirvožemio komponentą ir augalų maistinių medžiagų šaltinį, augimo“, – pabrėžė ekspertas.
Be to, lapai apsaugo šaknis ir sėklas nuo šalčio ir neleidžia per daug vandens išgaruoti iš dirvožemio.
Išimtis yra kaštono lapai, kuriuos reikėtų pašalinti dėl kaštono lapų minininko, pavojingo kenkėjo, užkrėtimo.
.jpg)
