Masačusetso universiteto fizikai mano, kad juodosios skylės sprogimas gali įvykti šį ar kitą dešimtmetį. Ekspertai mano, kad tai sukels revoliuciją fizikoje ir perrašys Visatos istoriją.

Mokslininkai mano, kad juodųjų skylių gyvavimas baigiasi retais sprogimais, kurie įvyksta ne dažniau nei kartą per 100 000 metų. Tačiau naujo tyrimo rezultatai rodo, kad kitas toks sprogimas gali būti ne taip toli.

Mokslininkų komanda mano, kad kitas toks sprogimas įvyks šį ar kitą dešimtmetį, o jo tikimybė yra 90 %. Ekspertai mano, kad būtina iš anksto paruošti kosmines ir antžemines observatorijas šiam įvykiui užfiksuoti.

Mokslininkai tikisi patvirtinti juodosios skylės, vadinamos „pirmaprade juodąja skyle“, egzistavimą. Ši juodoji skylė niekada anksčiau nebuvo tiesiogiai stebėta ir manoma, kad ji susiformavo praėjus mažiau nei sekundei po Didžiojo sprogimo prieš 13,8 milijardo metų.

5 paslaptys kaip gauti geriausią variantą už mažesnę kainą 3983 Kas nenorėtų atrodyti puikiai, namuose turėti kokybiškų, patvarių daiktų ir neprisidaryti skolų? Šiais laikais negalioja pasakymas, kad už kokybę reikia mokėti daug pinigų. Šiame straipsnyje atskleisime patikrintus patarimus ir gudrybes, kurie padės jums tapti protingo apsipirkimo meistrais. Patarsime, kaip rasti nuolaidas, atskleisime, kada geriausia apsipirkti sezoninių išpardavimų metu ir kaip investuoti į ilgaamžius daiktus, kurie pakels jūsų garderobą ar namus į naują aukštesnį lygį. Išsamiau

Toks sprogimas galėtų pateikti išsamų visų Visatoje egzistuojančių subatominių dalelių sąrašą. Mokslininkai galėtų aptikti tokias daleles kaip elektronai, kvarkai, Higso bozonai, bet svarbiausia – tamsiosios materijos daleles.

Anksčiau fizikai manė, kad tikimybė pamatyti sprogstančią pirmapradę juodąją skylę yra labai maža.

„Manome, kad tikimybė per ateinančius 10 metų pamatyti pirmykščių juodųjų skylių sprogimą siekia 90 %“, – teigia vienas iš straipsnio bendraautorių Aidanas Symonsas.

Tyrimo metu komanda tyrinėjo „tamsiosios kvantinės elektrodinamikos modelį“. Iš esmės tai yra pažįstamos elektromagnetinės sąveikos kopija, tačiau modelyje yra labai sunki hipotetinė elektrono versija, dar vadinama „tamsiuoju elektronu“.

Standartinės juodosios skylės neturi krūvio, ir buvo manoma, kad pirmapradės juodosios skylės taip pat yra elektriškai neutralios.

„Mes padarėme kitokią prielaidą. Parodome, kad jei pirminė juodoji skylė susidaro su mažu tamsiu elektros krūviu, tai modelis prognozuoja, kad ji turėtų laikinai stabilizuotis prieš galutinį sprogimą“, – sako tyrimo bendraautorius Michaelas Bakeris.

Tuomet mokslininkai galėtų stebėti pirmapradės juodosios skylės sprogimą ne kartą per 100 000 metų, o kartą per 10 metų.

„Nesakome, kad tai tikrai įvyks šį dešimtmetį, bet yra 90 % tikimybė. Kadangi jau turime technologiją šiems sprogimams stebėti, turėtume būti pasiruošę“, – padarė išvadą Bakeris.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

SciTechDaily

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()