Jie skris į kosmosą? Mokslinė fantastika virsta realybe ()
Duomenų centrai plečiasi svaiginančiu tempu, o kartu su jais auga energijos suvartojimas ir išmetamųjų teršalų kiekis.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Technologijų įmonės sugalvojo mokslinės fantastikos idėją: iškelti serverines į orbitą. Ar kosmosas taps naująja dirbtinio intelekto ir skaitmeninės infrastruktūros sritimi?
Technologijų įmonės stato duomenų centrus tokiu tempu, kad energetikos sektorius ir aplinka vos spės neatsilikti. Jos jau sunaudoja milžiniškus energijos ir vandens kiekius, o daugiau nei pusė joms reikalingos elektros energijos gaunama iš iškastinio kuro.
Apskaičiuota, kad dirbtinio intelekto skaičiavimo centrų energijos poreikis iki 2030 m. gali išaugti net 165 procentais. Problema yra rimta. Tokia rimta, kad pramonė pradėjo garsiai kalbėti apie dalies infrastruktūros perkėlimą... į kosmosą.
|
„OpenAI“ generalinis direktorius Samas Altmanas pripažino, kad duomenų centrų augimas neišvengiamas.
„Manau, kad laikui bėgant didelė pasaulio dalis bus padengta duomenų centrais“, – sakė jis. Altmanas netgi įsivaizduoja Daisono sferą – milžinišką struktūrą, supančią Saulę ir iš jos semiančią energiją. Nors ši konkreti idėja skamba kaip fantazija, realesnės jos sukasi apie mažesnius projektus. Ir jos netgi turi investuotojų.
Tokios įmonės kaip „Starcloud“, „Axiom“ ir „Lonestar Data Systems“ renka milijonus dolerių orbitiniams serveriams kurti. „Lonestar“ netgi bandė Mėnulyje pastatyti miniatiūrinį duomenų centrą, nors nusileidimo modulis apvirto ir misija baigėsi nesėkme. Tačiau eksperimentai vis dar vyksta.
„Niekada nenoriu sakyti, kad kažko neįmanoma padaryti. Tačiau yra iššūkių“, – pabrėžia Ali Hajimiri iš Kalifornijos technologijos instituto, tyrinėjančio saulės energiją iš kosmoso. Jo komanda siūlo lengvas orbitiniams serveriams skirtas energijos sistemas, kurios teoriškai galėtų gaminti elektrą pigiau nei Žemėje.
Kosmosas mus vilioja ne tik 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę tiekiama saulės energija. Pagrindinis argumentas yra... kaimynų, kurie galėtų protestuoti, trūkumas. Žemėje duomenų centrų statybą vis dažniau blokuoja vietos bendruomenės, susirūpinusios dėl triukšmo, vandens suvartojimo ir energijos sąnaudų.
Tačiau ekspertų entuziazmas slūgsta. Harvardo ekonomikos profesorius Matthew Weinzierl tiesiai šviesiai teigia, kad kosmoso duomenų centrai galėtų turėti nišinių pritaikymų, pavyzdžiui, apdoroti duomenis iš kosmoso arba teikti nacionalinio saugumo pajėgumus.
„Norėdami konkuruoti su antžeminiais duomenų centrais, jie, kaip ir bet kas kita, turi konkuruoti kaina ir paslaugų kokybe“, – pabrėžia ekspertas.
Kol kas vis dar pigiau statyti serverius Žemėje nei siųsti juos į orbitą. Vienas dalykas yra tikras: technologijų gigantams, kurių investicijos gali siekti trilijonus dolerių, kosmosas nebėra fantazija, o tik dar viena investavimo galimybė.
