DI atskleidė tiesą: pavojingiausias Europos vulkanas bunda ()

2025-09-20

Skirtingai nuo tipinio kūgio formos kalno vulkano, kaldera susideda iš daugybės išsiskirsčiusių lūžių, išsidėsčiusių dideliame plote, o tai reiškia, kad skirtingos lauko dalys gali tapti aktyvios skirtingu laiku.

Asociatyvi nuotr.
© dominickvietor (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/volcano-mountain-sunrise-nature-8488486/

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Italijos regione slypi vienas pavojingiausių Europos geologinių darinių – „Flegrėjaus laukų“ (Campi Flegrei (liet. degantys laukai) kaldera. Pastaraisiais metais čia fiksuojamas vis aktyvesnis seisminis ir vulkaninis judėjimas, keliantis nerimą tiek gyventojams, tiek mokslininkams. Ar tai ženklas, kad ugnikalnis bunda, ar tai tik gamtos ciklo dalis?

Europoje esantis objektas, labiausiai panašus į supervulkaną, jau 20 metų yra aktyvus, o nuo 2022 m. pradžios jo seisminė veikla smarkiai suaktyvėjo. Natūralu, kad šie pokyčiai kelia žmonėms nerimą, nors mokslininkai vis dar bando apskaičiuoti tikimybę, kada įvyks ugnikalnio išsiveržimas.

[EU+Kuponai] Akumuliatoriniai purkštuvai. Aukščiausia kokybė už juokingas kainas. Paskutiniai vienetai (Video)

2265 2

Rekordiški žemos kainos

Specialūs kuponai

Iš Europos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Labai ribotas kiekis

Išsamiau

Žinomas kaip „Flegrėjaus laukų“ kaldera, grėsmingas 13 kilometrų pločio vulkaninis laukas, yra po tankiai apgyvendinta teritorija Italijos Kampanijos regione, kur ant jo yra pastatyti miestai, tokie kaip Pozzuoli ir dalis Neapolio.

Paskutinis didelis išsiveržimas įvyko 1538 m. ir smarkiai pakeitė vietos kraštovaizdį, visiškai užversdamas netoliese esančius kaimus vulkaninėmis nuolaužomis. Po to kelis šimtmečius ugnikalnis buvo neaktyvus, bet 1950 m. prasidėjo keletas naujų aktyvumo laikotarpių.

Dabartiniai neramumai prasidėjo 2005 m., kai kalderos centre esantis grindinys pakilo 1,4 metro, atkartodamas pakilimą, kuris buvo stebimas prieš 1538 m. išsiveržimą. Tačiau verta paminėti, kad tai gali atspindėti natūralų lauko „kvėpavimą“, kuris vyksta net ir tada, kai nėra numatomas toks išsiveržimas.

Tačiau dar didesnį susirūpinimą kelia nuo 2022 m. sausio mėn. pastebimas didžiulis seisminio aktyvumo padidėjimas – kas mėnesį užfiksuojama tūkstančiai drebėjimų, o 2025 m. birželio 30 d. jų stiprumas pasiekė 4,6 balo.

Siekdami pateikti tikslesnį vaizdą apie tai, kas vyksta po šia nestabilia pietų Italijos dalimi, naujo tyrimo autoriai pasitelkė dirbtinį intelektą, kad iš naujo įvertintų seisminius duomenis, surinktus daugybės stebėjimo stočių šioje teritorijoje.

Jų tyrimų rezultatai rodo, kad nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2025 m. kovo 3 d. įvyko iš viso 54 319 žemės drebėjimų – tai keturis kartus daugiau nei rankiniu būdu užfiksavo stebėjimo stotys. Nors tai skamba neraminančiai, mokslininkai paaiškina, kad šie drebėjimai, atrodo, nėra artėjančios nelaimės pranašai.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: 15min.lt

(0)

Komentarai ()