Nauja era medicinoje? Vakcina, kurią galėsite „susileisti“ be gydytojo ()
Tai neinvazinis metodas.
© Ghinzo (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/vaccination-injection-covid-6933954/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vakcinas vieną dieną galbūt bus galima suleisti lokaliai, be adatų – prieš tai ištempiant odą.
Mūsų oda yra svarbus barjeras nuo patogenų, be to, ji yra susijusi su mūsų imunine sistema ir kitais būdais – pavyzdžiui, švelnus odos braižymas, atrodo, aktyvuoja receptorius, kurie stiprina imuninę sistemą.
Norėdami ištirti, ar odos tempimas sukelia panašų poveikį, Stuartas Jonesas iš Londono Karališkojo koledžo ir jo kolegos 20 minučių naudojo siurbimo prietaisą su pelėms ir žmogaus odos mėginiais, padidindami odos įtempimą iki maždaug 6 niutonų. Paprastai odos įtempimas yra maždaug 1,5 niutono, sako S. Jonesas. Losjonas jį padvigubina, o plačiau atliekamas masažas padidina iki 6 niutonų ar daugiau.
Stebėdami fluorescenciniu žymikliu pažymėtas molekules mikroskopu, mokslininkai nustatė, kad toks tempimas pertvarko odos kolageno skaidulas ir atveria plaukų folikulus, padidindamas odos pralaidumą, leidžiantį molekulėms prasiskverbti. Atleidus įtampą, oda išliko tokioje būsenoje apie 15 minučių. Tempimas taip pat sukėlė stromos ląstelių, kurios teikia struktūrinę paramą odai, reakciją.
|
„Jos sukelia lengvą uždegiminę reakciją ištemptoje srityje, o tai stimuliuoja imuninę reakciją“, – sako tyrėjų komandos narė Elodie Segura iš Prancūzijos nacionalinio sveikatos ir medicininių tyrimų instituto (INSERM).
Tyrimai su pelėmis parodė, kad tempimas padidino imuninių ląstelių skaičių toje odos dalyje ir sukėlė pokyčius genų, koduojančių imunines signalines molekules, vadinamas citokiniais, veikloje.
Kitoje eksperimento dalyje komanda palygino H1N1 gripo vakcinos injekcijos pelėms poveikį su odos tempimu ir tada tos pačios vakcinos dozės losjono tepimu. „Buvome labai nustebinti, kad imuninis atsakas buvo panašus“, – sako S. Jonesas.
„Tai tikrai įdomi idėja, kad galima užtepti nanodaleles ant odos, o tada ją ištempiant padėti įsisavinti“, – sako Danas Kaplanas iš Pensilvanijos universiteto JAV.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad vietinės vakcinos poveikis buvo stiprus tiek su adjuvantu, tiek be jo. Adjuvantas – tai molekulės, naudojamos vakcinose imuninei sistemai stimuliuoti, tačiau kai kurie žmonės yra alergiški joms.
„Šiuo atveju tempimas yra tas stimulas“, – sako S. Jonesas.
Jis numato, kad žmonės galėtų patys sau „susileisti“ vietines vakcinas namuose, prieš tai ant odos uždėję nedidelį siurbimo prietaisą.
„Nėra kraujo. Nėra odos pažeidimų. Tai nėra invazinis metodas“, – sako jis.
Nors Oksfordo universiteto mokslininkas Darcy Dunn-Lawless šį tyrimą laiko „labai įdomiu“, jis teigia, kad lieka neatsakytų klausimų.
„Kokį gylį galima pasiekti taikant tokį gydymą? Ir kaip tiksliai galima pasiekti tam tikrą tikslinę dozę?“, – klausia jis.
Pasak S. Joneso, reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima įvertinti, ar šis metodas veiksmingas žmonėms, kurių odos išorinis sluoksnis yra storesnis nei pelių. Tačiau jis priduria, kad pirmojoje eksperimento dalyje abiejų rūšių gyvūnų odos pralaidumo reakcija buvo panaši.
„Nors pelių odoje yra daugiau plaukų folikulų, žmonių folikulai yra didesni“, – sako S. Jonesas. Tai reiškia, kad aplink folikulus yra didesni tarpeliai, pro kuriuos gali prasiskverbti molekulės. „Mes manome, kad žmonėms šis metodas gali būti šiek tiek veiksmingesnis“, – teigia mokslininkas.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Cell Reports“.
Parengta pagal „New Scientist“.
![[ŽT] „Pfizer“ turi bėdų. Šokiruojanti informacija dėl vakcinos nuo COVID-19. Kas vyksta](/photo/202406/20/09/thumb_003256__paveikslas(4489).png)
