„Rūkė žmones mėnesiais.“ Atskleista šiurpi protėvių tradicija ()
Daugelis tokių mumijų yra tvirtai surištos tupimoje pozicijoje.
© PNAS iliustr. (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pietryčių Azijos archeologinėse vietovėse rasti iki 14 000 metų senumo kruopščiai išsaugoti žmogaus palaikai yra seniausios žinomos mumijos pasaulyje.
Panaši praktika tęsiasi ir šiandien tarp Dani tautos Vakarų Papua, Indonezijoje. Dani mumifikuoja savo mirusius artimuosius jų kūnus veikiant dūmais – o tada juos saugo ir gerbia kaip namų dalį. Daugelis tokių mumijų yra tvirtai surištos tupimoje pozicijoje.
Panašūs senovės žmogaus palaikai taip pat rasti Australijoje, Kinijoje, Filipinuose, Laose, Tailande, Malaizijoje, Pietų Korėjoje ir Japonijoje.
Hsiao-chun Hung iš Australijos nacionalinio universiteto Kanberoje sako, kad 2017 m. dirbdama su senovės skeletais Vietname, ji buvo sužavėta iškastų palaikų panašumu į Dani tradiciją.
Ji su kolegomis ištyrė 54 medžiotojų ir rinkėjų palaidojimus iš 11 archeologinių vietovių, esančių Pietryčių Azijoje, datuojamų nuo 12 000 iki 4000 metų senumo – ieškodami įrodymų, kad skeletai buvo lėtai rūkomi. Dauguma vietovių buvo šiaurės Vietname ir pietų Kinijoje.
Daugelis palaikų turėjo aiškių dalinio degimo požymių, tačiau jie nebuvo pakankami, kad būtų galima tai laikyti kremacija. Tada mokslininkai dešimtims kaulų mėginių pritaikė dvi analitines technikas – rentgeno difrakciją ir infraraudonąją spektroskopiją – siekdami nustatyti, ar jie buvo veikiami karščio ir kokiu mastu.
|
Daugiau nei 90 procentų iš 69 kaulų mėginių turėjo požymių, kad buvo kaitinami. Tačiau rezultatai parodė, kad žmonių palaikai nebuvo veikiami aukšta temperatūra (o greičiau žema) – o tai rodo, kad jie buvo rūkomi galbūt savaites ar net mėnesius.
Seniausia komandos ištirta mumija, rasta Hang Cho (Vietname), buvo daugiau nei 11 000 metų senumo. Tačiau panašiai apsvilinti, tvirtai surišti skeletai buvo rasti ir kitoje vietoje Hang Muoi, (Vietname), ir jie datuojami daugiau nei 14 000 metų.
„Šios mumijos mes netikrinome rentgeno ar infraraudonųjų spindulių aparatais, nes ji buvo akivaizdžiai iš dalies apsvilusi ir tai buvo matoma plika akimi“, – sako Hsiao-chun Hung.
Iki šiol seniausios žinomos mumijos buvo rastos šiaurės Čilėje – jos buvo maždaug 7000 metų senumo – ir senovės Egipte, kur jos buvo 4500 metų senumo.
Hsiao-chun Hung sako, kad visi įrodymai rodo, jog tokia laidojimo praktika buvo plačiai paplitusi pietų Kinijoje ir Pietryčių Azijoje, siekianti mažiausiai 14 000 metų ar net anksčiau, ir tęsusis iki maždaug prieš 4000–3500 metų, kai regione dominuoti pradėjo žemdirbiai. Ji sako, kad mumifikuotų kūnų surišimas į tokią pozą galėjo palengvinti jų transportavimą.
Etnografiniai įrašai rodo, kad ši tradicija pietinėje Australijoje išliko iki XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios, sako Hsiao-chun Hung.
„O mūsų etnoarcheologiniai tyrimai Naujosios Gvinėjos aukštumose rodo, kad kai kuriose bendruomenėse ši tradicija tęsiasi iki šiol“, – teigia mokslininkė.
„Rezultatai rodo, kad unikali technikos, tradicijų, kultūros ir, svarbiausia, gilaus tikėjimo bei ilgalaikės meilės protėviams kombinacija išliko stebėtinai ilgą laiką ir išplito po didžiulį regioną nuo paleolito iki šių dienų“, – sako ji.
Vito Hernandez iš Flinderso universiteto Adelaidėje (Australija) sako, kad tyrimas paneigia seniai vyravusias prielaidas, kad ankstyvos mumifikavimo praktikos atsirado tik sausringose vietovėse – pavyzdžiui, Atakamoje Pietų Amerikoje ar Nilo slėnyje.
„Tai pabrėžia tropinės aplinkos vaidmenį skatinant išskirtines laidojimo tradicijas tarp ankstyvųjų modernių žmonių, kurios išplito į Tolimuosius Rytus ir galbūt Ramiojo vandenyno regioną“, – sako jis.
„Išplėsdami mumifikavimo laikotarpį mažiausiai 5000 metų iki Chinchorro kultūros [Pietų Amerikoje], tyrimo autoriai pabrėžia Pietryčių Aziją kaip nepriklausomą kultūrinių inovacijų centrą ir akcentuoja gilias kultūrines sąsajas, siejančias ankstyvuosius holoceno medžiotojus-rinkėjus regione su šiuolaikinėmis čiabuvių grupėmis Naujojoje Gvinėjoje ir Australijoje“, – sako V. Hernandez.
Tyrimas publikuotas žurnale PNAS.
Parengta pagal „New Scientist“.
