Prasideda Nobelio savaitė. Už atsakymą į vieną sudėtingiausių klausimų (Foto) ()
Stokholme (Švedija) buvo paskelbta 2025 m. Nobelio fiziologijos ar medicinos premija.

© OShukir Muhammed Amin FRCP(Glasg), CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Nobel_prize_medal_for_medicine,_Sweden,_1945,_to_Sir_Alexander_Fleming_%281881-1955%29_who_discovered_Penicill
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apdovanojimas atiteko Mary E. Brunkow, Fredui Ramsdellui ir Shimonui Sakaguchi už atradimus, pakeitusius imuninės tolerancijos supratimą.
Šių metų Nobelio medicinos premija buvo skirta už fundamentinius tyrimus, kaip imuninė sistema kontroliuoja savo veiklą ir užkerta kelią autoimuninėms reakcijoms.
Prestižinį apdovanojimą pasidalijo trys mokslininkai – Mary E. Brunkow, vyresnioji programų direktorė Sistemų biologijos institute Sietle (JAV), Fredas Ramsdellas, imunologas iš „Sonoma Biotherapeutics“ San Franciske (JAV) ir Shimonas Sakaguchis, Osakos universiteto (Japonija) profesorius.
BREAKING NEWS
— The Nobel Prize (@NobelPrize) October 6, 2025
The 2025 #NobelPrize in Physiology or Medicine has been awarded to Mary E. Brunkow, Fred Ramsdell and Shimon Sakaguchi “for their discoveries concerning peripheral immune tolerance.” pic.twitter.com/nhjxJSoZEr
|
Pasak Nobelio komiteto pirmininko Olle Kampe, laureatų atradimai buvo labai svarbūs norint suprasti, kaip veikia imuninė sistema.
„Jų tyrimai paaiškino, kodėl dauguma žmonių nepatiria sunkių autoimuninių ligų“, – pažymėjo Kampe.
Nobelio komitetas pabrėžė, kad mokslininkai premiją gavo „už atradimus, susijusius su periferine imunine tolerancija“ – mechanizmu, leidžiančiu organizmui atpažinti savo ląsteles ir neleisti joms pulti imuninės sistemos.
2024 m. Nobelio medicinos premija buvo skirta molekulinės biologijos mokslininkams Victorui Ambrosui ir Gary Ruvkunui. Jie atrado naują reguliuojančių molekulių klasę – mikroRNR, kurios veikia baltymų gamybą ir vaidina svarbų vaidmenį vėžio bei neurodegeneracinių ligų vystymesi.