Lietuviai dažnai praleidžia šį miško lobį. Ir jis skanesnis už baravykus (1)
Miško klasika, kurios lengva nepastebėti.

© Daniel Ullrich, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Boletus_subtomentosus.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žalsvasis aksombaravykis yra grybas, atpažįstamas iš tamsiai rudos kepurėlės ir geltonų porų. Jis ypač vertinamas dėl aromatingo skonio ir plataus kulinarinio panaudojimo. Kai kurie grybautojai jį vertina labiau nei populiarųjį baravyką. Kaip atrodo aksombaravykis ir su kuo jį galima supainioti renkant grybus?
Kaip atrodo aksombaravykis?
Žalsvasis aksombaravykis (Xerocomus subtomentosus, sin. Boletus subtomentosus), dar žinomas kaip šilbaravykiu ar kiškiabaravykiu, yra gana nepastebimos, tačiau atpažįstamos išvaizdos grybas. Jo kepurėlė paprastai būna 4–12 centimetrų skersmens, pusrutulio formos, laikui bėgant suplokštėja, o drėgnomis dienomis tampa slidi ir blizgi. Kepurėlė dažniausiai būna tamsiai ruda, šokoladinė arba kaštoninė, nors jaunų egzempliorių ji gali būti šviesesnė. Aksombaravykis turi lygią odelę ir lengvai atsiskiria nuo minkštimo.
Aksombaravykio vamzdeliai iš pradžių yra šviesiai geltoni apačioje, bet laikui bėgant įgauna alyvuogių atspalvį ir pažeidus pamėlynuoja. Grybo poros yra mažos ir taisyklingos.
|
Aksombaravykio kotas yra plonas, cilindro formos, dažnai šiek tiek smailėjantis ties pagrindu, be tinklelio ir panašios spalvos kaip kepurėlė, nors dažniausiai šviesesnės, gelsvai rudos arba alyvuogių spalvos. Jis yra 5–13 cm aukščio. Minkštimas lengvas, kreminis, gana tvirtas ir elastingas, o perpjovus nekeičia spalvos, nors po odele gali šiek tiek melsvėti. Šis grybas turi malonų, švelnų aromatą ir subtilų skonį.
Jis dažniausiai auga spygliuočių ir mišriuose miškuose, ypač po pušimis ir eglėmis. Jis pasirodo nuo liepos iki lapkričio, o geriausias derlius būna rugsėjį ir spalį, kai temperatūra miške žemesnė nei vasarą.
Aksombaravykis yra valgomas ir kulinariškai vertingas grybas. Jis tinka kepti, marinuoti ir troškinti. Jis ypač gerai išlaiko savo skonį po džiovinimo; kai kurie grybautojai teigia, kad jis išlaiko skonį dar geriau nei, pavyzdžiui, populiarusis baravykas. Tačiau kai kurie žmonės mano, kad aksombaravykio džiovinti nerekomenduojama, nes jo kepurėlės yra minkštos ir džiovinant gali suplyšti. Sprendimas – džiovinti didesnius baravyko gabalėlius.
Aksombaravykis dažnai naudojamas padažuose, sriubose, įdaruose ir kruopų patiekaluose. Jo minkštimas nėra kartus, o po terminio apdorojimo tampa minkštas ir aromatingas. Jis yra be toksinų ir visiškai saugus, nebent painiojamas su panašiomis rūšimis. Aksombaravykis, kaip ir kiti miško grybai, yra baltymų ir angliavandenių šaltinis. Jame esančios skaidulos teigiamai veikia virškinamąjį traktą, detoksikuoja, mažina cholesterolio kiekį ir maitina žarnyno florą.
Tačiau verta prisiminti, kad net valgomieji grybai gali būti sunkiai virškinami žmonėms, turintiems jautrią virškinimo sistemą. Todėl, kaip ir su visais laukiniais grybais, rekomenduojama vartoti saikingai ir tinkamai juos paruošti.
Su kuo jį galima supainioti?
Jie dažniausiai painiojami su rudakepuriais aksombaravykiais (Xerocomus badius, sin. Boletus badius) ir tikriniais baravykais (Boletus edulis). Rudakepuriai aksombaravykiai, su kuriais dažnai painiojamas aksombaravykis, yra apgaulingai panašūs, nes abu turi tamsią kepurėlę ir auga panašiose buveinėse. Jie daugiausia skiriasi vamzdelių tekstūra ir spalva. Žalsvojo aksombaravykio vamzdeliai yra gelsvesni ir greičiau pamėlynuoja. Šios klaidos neturės didelių pasekmių.
Tačiau kai kurios klaidos gali būti mažiau malonios pasekmių požiūriu. Kartais grybautojai painioja aksombaravykį su dėmėtuoju baravyku, dar žinomu kaip perkūnbaravykis (Boletus erythropus). Pastarasis turi rausvus vamzdelius ir perpjovus tampa intensyviai mėlynas. Šis grybas valgomas tik po ilgo virimo, o valgant žalias gali sukelti apsinuodijimą.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į gražiakotį baravyką (Boletus calopus), kuris, nors ir patrauklus, dėl kartaus skonio yra nevalgomas.