Tai pirmoji pasaulyje tokia fotografija. Jos iš tikrųjų egzistuoja (Foto, Video) ()
Jis buvo stebimas jau daugiau nei šimtmetį.
© CSIRO, CC BY 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:CSIRO_ScienceImage_4350_CSIROs_Parkes_Radio_Telescope_with_moon_in_the_background.jpg
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po dešimtmečius trukusių paieškų astronomai pirmą kartą užfiksavo dvi viena aplink kitą skriejančias supermasyvias juodąsias skyles kvazaro OJ287 centre.
Naujai paskelbtame radijo vaizde matyti pora supermasyvių juodųjų skylių, įsitraukusių į kosminį šokį, esančių ryškiame kvazare, žinomame kaip OJ287, kuris yra maždaug už 5 milijardų šviesmečių, Vėžio žvaigždyne. Kvazarai yra galaktikų centruose esantys regionai, kur ekstremalios sąlygos aplink supermasyvias juodąsias skyles sukelia dujų ir dulkių įkaitimą ir ryškų jų švytėjimą.
Tyrėjai teigia, kad ši nauja nuotrauka pateikia aiškiausią įrodymą, kad dvinarės juodosios skylės, iš esmės du sujungti gravitaciniai titanai, iš tikrųjų egzistuoja. „Kvazaras OJ287 yra toks ryškus, kad jį gali aptikti net mėgėjai astronomai su privačiais teleskopais“, – pareiškime teigė pagrindinis tyrimo autorius Mauri Valtonenas, Turku universiteto (Suomija) astronomas.
|
Astronomai anksčiau yra užfiksavę atskiras juodąsias skyles, mūsų Paukščių Tako galaktikoje ir „Messier 87“ galaktikoje, bet niekada nebuvo užfiksavę dviejų kartu skriejančių juodųjų skylių.
Nors gravitacinių bangų aptikimai pateikė netiesioginių įrodymų apie juodųjų skylių poras ir jų galimus susijungimus, OJ287 dvi juodosios skylės niekada nebuvo vizualiai atskirtos, nes teleskopams tiesiog trūko skiriamosios gebos, kad jas būtų galima išskirti nuo vieno šviesos taško.
Kvazaras OJ287 stebimas jau daugiau nei šimtmetį. Ankstyvosiose to paties dangaus lopinėlio nuotraukose, darytose XIX a. pabaigoje, jis buvo užfiksuotas atsitiktinai, dešimtmečiais anksčiau, kai „buvo neįsivaizduojama, kad egzistuoja juodosios skylės, jau nekalbant apie kvazarus“, rašoma pareiškime.
OJ287 pradėjo traukti dėmesį 1982 m., kai suomių astronomas Aimo Sillanpää pastebėjo, kad jo ryškumas didėjo ir mažėjo reguliariu 12 metų ciklu, o tai rodo, kad jo viduje gali skrieti dvi juodosios skylės, kiekviena mintanti aplinkine medžiaga. Nuo tada šimtai astronomų stebėjo OJ287, kad patikrintų teoriją ir ieškotų galutinių įrodymų, jog abi juodosios skylės iš tiesų turi tą pačią galaktikos širdį, teigiama pranešime.
Šis ilgai lauktas patvirtinimas dabar gautas dėka radijo stebėjimų, apjungiant Žemės teleskopus su „RadioAstron“ (Spektr-R) palydovu – Rusijos radijo teleskopu, kuris veikė nuo 2011 iki 2019 m. Jo orbita tęsėsi iki pusės Mėnulio atstumo, todėl astronomams vaizdas buvo maždaug 100 000 kartų ryškesnis nei įprasti optiniai vaizdai.
Kai tyrėjai palygino naują radijo vaizdą su ankstesniais teoriniais skaičiavimais, „dvi juodosios skylės fotografijoje buvo būtent ten, kur ir tikėtasi“, – rašoma pareiškime.
„Pačios juodosios skylės yra visiškai juodos, tačiau jas galima aptikti pagal šias dalelių čiurkšles arba supančias šviečiančias dujas“, – pridūrė M. Valtonenas.
Vaizduose taip pat matyti, kad mažesnės iš dviejų juodųjų skylių sklindanti srovė yra „susukta kaip besisukanti sodo žarnos srovė“ dėl greito judėjimo aplink didesnę. Tyrėjai teigia, kad srovė, mažesniajai juodajai skylei tęsiant savo 12 metų orbitą, atrodys siūbuojanti pirmyn ir atgal kaip kosminė uodega, o tai suteikia retą galimybę stebėti jų judėjimo raidą realiuoju laiku.
Šis tyrimas aprašytas straipsnyje, paskelbtame spalio 9 d. žurnale „Astrophysical Journal“.
.jpg)
