Kodėl visi žemynai „susigrūdę“ vienoje planetos pusėje? (Video) ()
Žvelgiant į pasaulio žemėlapius, galite manyti, kad sausumos masyvas yra tolygiai pasiskirstęs visame pasaulyje. Tačiau verta pažvelgti į gaublį, kad suprastumėte, jog tai nėra visiškai tiesa – visi Žemės žemynai iš tikrųjų yra sugrupuoti vienoje planetos pusėje.
© Przemek Pietrak, CC BY 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Globe_-_Pacific_Ocean_space_view.png
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dvimačiai pasaulio žemėlapiai daro prielaidą, kad sausuma yra tolygiai pasiskirstiusi visame pasaulyje – vanduo dengia didžiąją planetos dalį, tačiau sausauma yra išsibarsčiusi po visą sausumą. Tačiau jei pažvelgsite į gaublį ir pasuksite jį į Ramųjį vandenyną, pamatysite tik vandenį. Tokiu atveju Afrika, Europa ir Azija bus sutelktos priešingoje pasaulio pusėje.
Kodėl visi Žemės žemynai yra susitelkę į vieną planetos pusę? Tyrėjai teigia, kad dėl to kalta Pangėja ir superkontinentų ciklas. Žemės žemynai iš tikrųjų nėra statiški: Atlanto vandenynas plečiasi ir stumia Ameriką tolyn nuo Europos ir Afrikos. Ir vis dėlto jie nėra tolygiai pasiskirstę visoje planetoje ir tikriausiai niekada nebus.
|
Kas 300–500 milijonų metų dauguma žemynų suformuoja superkontinentą – didelį regioną, sudarytą iš kelių tektoninių plokščių, iškilusių virš jūros lygio. Kad regionas būtų laikomas superkontinentu, jis turi apimti bent 75 % viso sausumos ploto. Nors Europa, Azija ir Afrika yra sujungtos viena su kita, jos apima tik 57 % viso Žemės ploto.
Pangėja buvo paskutinis superkontinentas, egzistavęs nuo 336 iki 175 milijonų metų. Dar įdomiau, kad net ir šiandien galima pamatyti, kaip gerai sutampa Pietų Amerikos ir Afrikos pakrantės.
Reikėtų pažymėti, kad Pangėja nėra vienintelis Žemėje egzistavęs superkontinentas. Prieš Pangėją planetoje egzistavo Gondvana – superkontinentas, kurį mokslininkai ne visada pripažįsta superkontinentu.
Geologai jau žino, kad žemynų dreifo jėgos judina žemynus Žemės paviršiumi. Per šimtus milijonų metų žemynai susijungia ir sudaro superkontinentus, kurie galiausiai suyra taip pat lengvai, kaip ir susiformavo.
Tai reiškia, kad per ateinančius kelias dešimtis milijonų metų Žemės žemynai vėl artės vienas prie kito: Eurazija pasislinks į rytus, o Amerika – į vakarus. Po to, prognozuoja mokslininkai, gali pradėti formuotis naujas superkontinentas.
Beje, jei būtumėte orbitoje virš Ramiojo vandenyno pietų dalies, gali atrodyti, kad Žemė yra visiškai vandeningas pasaulis. Tačiau tolesnis judėjimas orbitoje atskleis, kad mūsų planeta yra tarsi „mėlynas rutulys“ su nedideliu skaičiumi sausumos plotų.
