„Mes sudegsime.“ Kinija smogė pasauliui ()
Nesiėmė jokių atsakomųjų priemonių.

© Chickenonline (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/illustrations/china-flag-prc-national-flag-asia-1184107/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Rytas prasidėjo tikra bomba (ir aš neperdedu)“, – X svetainėje parašė Rytų studijų centro (OSW) direktoriaus pavaduotojas Jakubas Jakóbowskis. Jis turėjo omenyje Kinijos įvestą retųjų žemių metalų technologijų ir produktų eksporto kontrolę. Tai pražūtinga žinia Vakarams.
Kinija dominuoja retųjų žemių metalų rinkoje, kurie yra žaliava, būtina automobilių, elektronikos ir gynybos pramonėje. Remiantis Jungtinių Valstijų geologijos tarnybos skaičiavimais, iki 2024 m. pasauliniai šių žaliavų telkiniai pasieks 110 milijonų tonų, iš kurių stulbinantys 44 milijonai tonų yra Kinijoje. Kinija taip pat kontroliuoja maždaug 90 % jų perdirbimo.
Spalio 9 d. Pekinas netikėtai įvedė reglamentus, reikalaujančius, kad eksportuotojai gautų licencijas retųjų žemių metalų kasybos, lydymo ir perdirbimo technologijų perdavimui.
Šis sprendimas sujudino pasaulinę pramonę. Nors Kinija pastaruoju metu siuntė signalus, kad retųjų žemių elementai gali tapti ginklu kovoje dėl technologinio ir karinio dominavimo, Pekinas sustabdė tam tikrų retųjų žemių mineralų ir magnetų, kurie yra labai svarbūs pasaulinei automobilių, puslaidininkių ir aviacijos bei kosmoso pramonei, eksportą. Tačiau dabar žengtas daug toliau. „Šį kartą kalbama ne tik apie eksportą iš Kinijos, kurį apdorojame nuo pavasario. Nuo gruodžio 1 d. bet kuris užsienio gamintojas (pvz., Lenkijos, Korėjos ar Argentinos įmonė), kurio gaminyje yra net ir nedidelis kiniškų retųjų žemių elementų komponentas, privalo prašyti vyriausybės leidimo jį perparduoti. Kai kurie reglamentai jau galioja šiandien“, – X svetainėje parašė Jakubas Jakóbowskis, Rytų studijų centro direktoriaus pavaduotojas ir Kinijos komandos vadovas.
|
Jis pridūrė, kad jei produktas „turi karinį pritaikymą (dvejopo naudojimo) arba patenka į Kinijos juodajame sąraše esančią įmonę, jis negaus licencijos.“
Galiu tik pasakyti štai ką: jau 15 metų girdime, kad Kinija vieną dieną panaudos retuosius žemių elementus prieš mus, o tada jau mus galutinai pačirškins... Ir būtent tai dabar vyksta, mūsų akyse“, – pridūrė Jakóbowskis.
Jakóbowskis prisiminė, kad įvedus pavasarinius apribojimus, susidarė nemaža tarptautinė eilė gauti leidimus eksportuoti metalus iš Kinijos.
„Pavasarį buvo surengta generalinė repeticija dėl retųjų žemių elementų eksporto. Dėl to greitai išeikvojo atsargas, o eksportas į ES sumažėjo keliomis dešimtimis procentų. Tai parodė, kad tiekimo grandinė gali būti laikinai paralyžiuota, ir viskas priklauso nuo Kinijos reguliuotojo“, – aiškina ekspertas.
Tuo metu įsigaliojo ir magnetų platinimo apribojimai, kurių gamintoja pasaulyje yra Kinija (užimanti 90 % rinkos). „The New York Times“ tai įvertino kaip smūgį Amerikos pramonei, ypač Detroito automobilių pramonei.
Kinijos žingsnis susijęs su Trumpo veiksmais dėl tarifų. Kinai įgyvendina šiuos apribojimus reaguodami į amerikiečių veiksmus, tačiau pasekmės yra pasaulinės. Jos, be kita ko, apima ir visų Vakarų, o ne tik Jungtinių Valstijų, ginkluotės sulėtėjimą, mano Jakóbowskis.
Ar tai reiškia, kad NATO šalys bus negali tiekti ginklų Ukrainai, jei, pavyzdžiui, pažangios technologijos naudoja žaliavas iš Kinijos?
„Draudimas neturėtų būti taikomas jau įvykdytiems užsakymams. Tačiau pagal naująjį reglamentą Pekinas, pavyzdžiui, nesutiks, kad gamintojas tiektų komponentus ginklų rinkai. Nesvarbu, ar tai Ukraina, ar NATO šalis“, – sako pašnekovas.
Šiame kontekste OSW ekspertas svarsto, ar NATO šalys svarstė alternatyvas. Japonai jau seniai ieško kitų šaltinių, o amerikiečiai suintensyvino šias pastangas, ypač retųjų žemių metalų perdirbimo pajėgumų srityje.
Šios technologijos žinomos jau seniai, tačiau jos yra itin kenksmingos aplinkai. Retųjų žemių metalų perdirbimui reikia milžiniško vandens kiekio, o dalis perdirbimo yra radioaktyvi. Štai kodėl Vakarai, bijodami aplinkos užterštumo, perkėlė perdirbimą į Kiniją. Leidimo pradėti tokią gamybą išdavimas ES užtrunka 10–12 metų. Todėl, nebent ES nuspręstų imtis skubių priemonių, neliks kito pasirinkimo, kaip tik ieškoti alternatyvų, pavyzdžiui, Indonezijoje, Afrikoje ar galbūt Australijoje“, – aiškina Jakóbowskis.
Vokietija yra šalies, kuri labiausiai pajuto Pekino pavasario karantino smūgį, pavyzdys. Aleksandra Kozaczyńska iš OSW savo analizėje „Monopolijos malonėje: Vokietijos priklausomybė nuo retųjų žemių metalų iš Kinijos“ atkreipė dėmesį, kad Berlynas 92 % savo magnetų importuoja iš Kinijos.
„Dėl šios didelės priklausomybės Berlynas nesiėmė jokių atsakomųjų priemonių prieš jį, o nuo liepos mėnesio nuolatinių magnetų importo lygis grįžo į metų pradžios lygį. Tačiau pramonės kliūčių rizika išlieka“, – rašo ekspertė.
Autorė atkreipė dėmesį, kad problemos, susijusios su retųjų žemių elementų ir magnetų trūkumu, „grasina sukelti daug rimtesnę energetikos krizę Vokietijoje nei 2022 m. energetikos krizė, nes trūksta alternatyvių šaltinių“.