Atlanto gyslos stingsta – klimatas griūva ()
Atlanto vandenyne fiksuojami pavojingi pokyčiai: Europai gresia klimato permainos.
© Pixabay (free to use) | https://pixabay.com/photos/tree-winter-landscape-hoarfrost-1959267/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Atlanto vandenyne stebimi reikšmingi šiluminės cirkuliacijos pokyčiai, galintys iš esmės pakeisti įprastą Europos klimatą. Nyderlandų klimatofizikas dr. Rene van Westenas nustatė, kad Atlanto meridionalinė apverčiamosios cirkuliacijos sistema (AMOC) silpsta. Kaip praneša „Bild“, šis procesas gali turėti itin rimtų pasekmių visam pasauliui.
AMOC – tai milžiniška vandenyno srovių sistema, pernešanti šiltą vandenį iš tropikų į šiaurę, o šaltą – gilyn ir atgal į pietus. Būtent ši cirkuliacija lemia, kad Europos ir Šiaurės Amerikos klimatas yra gerokai švelnesnis, nei galėtų būti pagal jų geografinę platumą.
|
Tačiau dabar ši sistema silpnėja. Dėl spartėjančio Grenlandijos ledynų tirpimo ir didėjančio kritulių kiekio Šiaurės Atlante vandenynas vis labiau prisipildo gėlo vandens. Kadangi gėlas vanduo yra lengvesnis už sūrų, jis trukdo vertikaliam vandenyno sluoksnių maišymuisi. Situaciją dar labiau apsunkina globalinis atšilimas – šiltesnis vanduo sunkiau leidžiasi į gelmes, todėl cirkuliacija dar labiau lėtėja.
„Blogiausias scenarijus – pasiekti tašką, iš kurio neįmanoma sugrįžti, kai srovė visiškai sustoja. Tai gali įvykti per mažiau nei šimtmetį. Mūsų modeliai rodo, kad visiško žlugimo atveju iki XXII amžiaus Europos temperatūra gali reikšmingai kristi. Jau artimiausiais dešimtmečiais galimos tiek nežymios teigiamos anomalijos, tiek atvėsimo periodai – priklausomai nuo to, kiek sulėtės AMOC ir kaip toliau keisis klimatas“, – aiškino van Westenas interviu „Bild“.
Vis dėlto, pasak mokslininko, net ir sustojus srovei, tai neatšauktų globalinio atšilimo. Vasaromis šilti oro masyvai ir toliau plūstų į Europą, sukeldami karščio bangas. Pokyčiai pasireikštų žiemomis – į žemyną sugrįžtų seniai pamiršti šalčiai:
„Žiemos gali tapti iki 10 °C šaltesnės nei dabar. Pavasariai ir rudenys taip pat vės, o kai kuriose Norvegijos vietovėse temperatūra gali kristi net 20 laipsnių. Tuo pat metu Pietų pusrutulyje bus dar šilčiau, nes sustos šilumos mainai tarp pusrutulių. Toks disbalansas gali sukelti sausrų ir dykumėjimo bangas Afrikoje, Azijoje bei Amazonijoje, o kitose pasaulio vietose – potvynius ir stiprias liūtis.“
Klimatologas pabrėžia, kad AMOC kol kas nėra pasmerkta žlugti, tačiau kuo labiau šyla planeta, tuo mažiau stabilios tampa vandenyno srovės. Mokslininkas tikisi, kad būsimi tyrimai leis tiksliau įvertinti šių procesų raidą ir jų poveikį pasaulio klimatui.
