Jis kasinėjo sode masalo žvejybai ir atrado lobį, kuris pakeis Švedijos istoriją ()
Į vietą atvykę specialistai neslėpė nuostabos dėl atradimo masto.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Įprastą vasaros dieną, kasdamas sodą, vyras netikėtai kirtikliu atsitrenkė į kažką kieto. Taip prasidėjo vienas įdomiausių pastarųjų metų archeologinių atradimų. Žvejybai masalo netoliese Stokholmo ieškojęs vyras nė nenumanė, kad jo veikla pakeis mokslininkų žinias apie šio regiono istoriją. Tai, kas iš pradžių atrodė kaip paprastas akmuo ar sena šukė, pasirodė esąs daug vertingesnis radinys. Pamažu atkasamas radinys vis labiau stebino – išryškėjantys jo fragmentai rodė, kad tai kažkas išties ypatinga. Į vietą atvykę specialistai neslėpė nuostabos dėl atradimo masto.
Atsitiktinis radinys iš praeities
Visas radinys sveria apie 6 kilogramus ir daugiausia sudarytas iš sidabrinių monetų, nors archeologai taip pat aptiko perlų, pakabukų ir žiedų. Iš pradžių visi šie daiktai buvo laikomi variniame katile, kuris, deja, iki šių dienų neišliko – jis smarkiai suiręs. Radinį aptikęs vyras pasielgė pavyzdingai – nedelsdamas apie jį pranešė valdžios institucijoms. Stokholmo apskrities administracinės tarybos atstovė Sofija Andersson pagyrė jo atsakingą elgesį.
|
Pirminiai tyrimai parodė, kad dauguma monetų datuojamos XII amžiumi. Ypač įdomūs egzemplioriai su įrašu „KANUTUS“, kuris siejamas su Švedijos karaliumi Knutu Erikssonu, valdžiusiu 1173–1195 m. Dar įdomesnės yra vadinamosios vyskupų monetos – reti egzemplioriai, kaldinti viduramžių Europos įtakingų dvasininkų nurodymu. Ant jų pavaizduotas vyskupas su ganytojo lazda – valdžios ir dvasinės galios simboliu. Šio atradimo istorinės aplinkybės itin intriguojančios, nes XII a. Stokholmas dar neegzistavo. Miestas oficialiai buvo įkurtas tik 1252 m., o XIII a. pabaigoje tapo didžiausiu Švedijos miestu.
Kodėl buvo paslėptas toks brangus lobis?
XII a. pabaiga Švedijoje buvo neramumų laikotarpis. Šalis plėtė savo teritorijas dabartinės Suomijos link, o tai sukėlė daugybę karinių konfliktų ir politinių įtampų. Tokiose sąlygose buvo įprasta slėpti vertybes. Archeologinių radinių ekspertas Linas Annerbäckas pateikė savo teoriją:
„Tikime, kad daugelis žmonių slėpė tokius lobius, kad apsaugotų šeimos turtą. Tai, kad sidabras sumaišytas su perlais ir kitais daiktais, rodo, jog tai buvo kieno nors paslėpta šeimos brangenybių kolekcija.“
Įvairių vertingų daiktų mišinys leidžia manyti, kad tai buvo turtingos šeimos asmeninis turtas, o ne, pavyzdžiui, valstybės ar bažnyčios iždas. Šiuo metu vyksta išsamūs kiekvienos monetos ir papuošalo tyrimai. Stokholmo apskrities administracinė taryba perduos radinį Nacionalinei paveldo valdybai, kuri spręs, ar valstybė jį išpirks. Pagal vietos įstatymus, atradėjas gali tikėtis finansinės kompensacijos už tokį svarbų radinį.
Nors materialinė lobio vertė neabejotinai didelė, jo tikroji reikšmė slypi kitur. Šis atradimas suteikia unikalią galimybę pažvelgti į laikus, kai būsimos Švedijos sostinės vietoje dar plytėjo tuščias Baltijos pakrantės kraštovaizdis. Kiekvienas šio lobio daiktas pasakoja dalelę istorijos iš laikmečio, kai dar tik formavosi vienas svarbiausių Skandinavijos miestų.
