Keisčiausias vaisius pasaulyje. „Lyg negyvėlio pirštai“. Koks jo skonis? ()
Tai vienas įdomiausių krūmų pasaulyje – jo lapai ir žiedai niekuo neišsiskiria, tačiau viskas pasikeičia prasidėjus rudeniui. Tada augalas subrandina vaisius, kurie dažnai lyginami su mirusiųjų pirštais.

© Agnieszka Kwiecień, Nova, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Decaisnea_fargesii_Palecznik_chi%C5%84ski_2021-10-02_01.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Didžiąją metų dalį kininė dekaisnėja (Decaisnea fargesii) atrodo gana niekuo neišsiskiriantis, tačiau rudenį jam nutinka kai kas keisto, ko sunku nepastebėti. Augalas išaugina keistus vaisius, dažnai vadinamus „mirusiojo pirštais“ arba „mėlynomis dešrelėmis“.
Iš tiesų, krūmo vaisiai neturi nieko bendra su mirusiojo pirštais, bet pažvelgus į juos, lengva suprasti, iš kur dekaisnėjos vaisiai gavo savo pravardę. Šio krūmo vaisiai yra pilkai mėlyni, stori, su susiaurėjimais, primenančiais pirštų raukšles.
|
Pirmą kartą mokslinėje literatūroje augalą 1892 m. aprašė prancūzų botanikas Adrienas René Franchet, kuris pažymėjo, kad augalo vaisiai yra „gražiai mėlyni“. Tuo metu vaisiais nebuvo lyginami su „negyvėlio pirštais“, nes, anot Franchet, vaisių forma, spalva ir susiaurėjimai priminė „didelius vikšrus, kabančius nuo šakų“.
Franchet gavo dekaisnėjos egzempliorių iš prancūzų katalikų misionieriaus Paulo Guillaume'o Farge, ir augalas buvo pavadintas jo vardu. Farge buvo produktyvus augalų kolekcionierius – tarnaudamas Sičuano provincijoje, Kinijoje, surinko beveik 4000 rūšių. Būtent ten, taip pat Tibete ir Nepale, vidutinio klimato juostose vis dar auga dekaisnėja.
Bet ar šiuos vaisius galima valgyti ir koks jų skonis?
Pasak tyrėjų, perpjovus krūmo vaisių, permatomo minkštimo viduje galima rasti juodų sėklų, panašių į tas, kurias matome arbūzo minkštime. Valgomas tik minkštimas – minkštimo skonis nėra nemalonus, bet blankus, o tekstūra panaši į želė. Skonis yra labai subtilus ir malonus, dažniausiai saldus su melionų ir agurkų užuominomis.