NASA išradimas gali pasirodyti gatvėse. Daugiau nebereikėtų keisti ir pūsti padangų ()
NASA sukūrė technologiją, kuri gali pakeisti automobilių pramonę labiau, nei kas nors tikėjosi. Ji buvo sukurta kosmoso poreikiams, tačiau jos potencialas siekia kur kas toliau. Netrukus sprendimas, sukurtas Marso roveriams, gali atsidurti mūsų automobiliuose ir visam laikui išspręsti problemą su prakiurusiomis padangomis.
© egeardaphotos (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/luxury-sports-car-close-up-on-city-street-30550143/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai, kas prasidėjo kaip projektas kosminėms transporto priemonėms, šiandien gali tapti vienu didžiausių proveržių automobilių istorijoje. NASA kartu su įmone „Goodyear“ daugelį metų kūrė padangą, galinčią atlaikyti ekstremalias sąlygas Mėnulyje ir Marse. Rezultatas – superelastingosios padangos (angl. Superelastic Tires), pagamintos iš metalo, atsparios pradurimams ir ekstremalioms temperatūroms. Kaip nurodo NASA Glenn tyrimų centras bei technologijų portalas „TechCrunch“, ši technologija gimė po ilgų tyrimų apie medžiagas, naudojamas kosminėse misijose.
Iš kosmoso – ant asfalto. Metalinės padangos gali pakeisti viską
Pirmieji prototipai buvo sukurti NASA Glenn tyrimų centre Klivlende, Ohajo valstijoje. Konstruktoriai susidūrė su iššūkiu sukurti padangas, kurios atlaikytų aštrius akmenis, didžiulius temperatūros skirtumus ir oro nebuvimą. Pagalba atėjo iš formos atminties lydinių (angl. SMA) – metalų, kurie po deformacijos grįžta į pirminę formą. Kaip aprašyta NASA leidinyje „Spinoff 2021“, būtent jie sudaro naujosios technologijos pagrindą. Superelastingos padangos nereikalauja oro, neskyla ir nepraranda formos net po suspaudimo. Jos gali veikti nuo -100 iki 200 °C, todėl puikiai veikia tiek Marso paviršiuje, tiek dykumos karštyje.
|
Metalinis tinklelis, pagamintas iš nikelio ir titano, veikia kaip spyruoklė. Kai ant jo veikia transporto priemonės svoris arba akmuo, jis deformuojasi, o vėliau greitai grįžta į pradinę formą. Skirtingai nei tradicinės padangos, ji nereikalauja oro, nes medžiagos elastingumas atlieka jo funkciją. Toks dizainas eliminuoja pradurimų riziką, o kartu užtikrina geresnį sukibimą ir amortizaciją. Kaip aiškina portalas „Interesting Engineering“, formos atminties padanga jungia metalo tvirtumą su gumos elastingumu, todėl tai gali tapti tikra revoliucija automobilių pramonėje.
Nuo roverio iki dviračio ir sunkvežimio. NASA siekia užkariauti ir žemiškus kelius
Po testų sąlygose, imituojančiose Mėnulio ir Marso paviršių, NASA pradėjo dirbti, kaip šią technologiją pritaikyti kasdieniniams transporto priemonėms. CNN Tech praneša, kad jau vyksta metalinių padangų testai dviračiuose, kurie suteikia puikų sukibimą ant bet kokio paviršiaus. Kitas etapas – jų diegimas automobiliuose ir pramonės mašinose. Jei projektas bus sėkmingas, vairuotojai gaus padangas, kurioms nereikia priežiūros, jos atsparios pradurimams ir gamina mažiau atliekų. Pasak „Goodyear Tire & Rubber Company“, tai galėtų sumažinti milijonus tonų panaudotos gumos, išmetamos kiekvienais metais.
Tačiau kelias iki šios technologijos plačiojo naudojimo nėra lengvas. Nikelio-titano lydiniai yra brangūs, o masinė jų gamyba reikalauja modernių pramoninių metodų. Kaip pažymi „Science Alert“, SMA gamybos sąnaudos kelis kartus didesnės nei įprastinių guminių medžiagų. Be to, metalinės padangos elgiasi kitaip nei tradicinės – jos kietesnės ir gali kelti daugiau triukšmo. Inžinieriai vis dar dirba, kad važiavimas būtų toks pat sklandus ir tylus kaip su įprastomis padangomis.
