„Pagaliau užfiksavom.“ Galingiausias pasaulio teleskopas atskleidė 80 metų senumo Saulės paslaptį ()
Jos vainike veikia nuolat ir gali būti pagrindinis plazmos šildymo mechanizmas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors Saulės paviršius įkaista iki maždaug 5500 °C, jos išorinė atmosfera pasiekia net milijoną laipsnių. Ilgai buvo neaišku, kas sukelia šį reiškinį, tačiau tarptautinė mokslininkų komanda pirmą kartą tiesiogiai užfiksavo mažo mastelio susisukusias Alfvéno bangas Saulės vainike – galimą trūkstamą energijos perdavimo grandį.
Alfvéno bangos – tai magnetiniai trikdžiai, sklindantys plazmoje. Jų egzistavimą dar 1942 m. numatė švedų fizikas Hannesas Alfvénas. Anksčiau buvo stebėtos tik didelės bangos, susijusios su Saulės žybsniais, o naujausi duomenys rodo, kad mažos susisukusios bangos vainike veikia nuolat ir gali būti pagrindinis plazmos šildymo mechanizmas.
|
Atrasti šias bangas leido Havajuose veikiantis Daniel K. Inouye Saulės teleskopas – galingiausias pasaulyje. Naudojant aukštos raiškos instrumentą Cryo-NIRSP, mokslininkams pavyko užfiksuoti subtilius plazmos sukamuosius judesius. Tyrimo vadovas profesorius Richardas Mortonas iš Northumbria universiteto sukūrė naujus analizės metodus, leidusius atskirti šiuos judesius nuo kitų bangų formų.
Rezultatai parodė, kad bangų amplitudės siekia apie 19,5 km/s, o energijos srautas – 100–400 W/m². To pakanka paaiškinti Saulės vainiko įkaitimą ir greito Saulės vėjo susidarymą. Be to, susisukusios Alfvéno bangos gali būti šaltinis magnetinio lauko pokyčiams, kuriuos stebi NASA zondas „Parker Solar Probe“.
Tyrimas – Kinijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės ir JAV mokslininkų bendras darbas, o Northumbria universitetas svariai prisidėjo prie Inouye teleskopo kūrimo.
