Atrastas „kosminis vandenynas“. Pasaulį sudrebino sensacija (1)
Daugiau nei 12 milijardų šviesmečių nuo Žemės.
© https://pixabay.com/photos/constellations-galaxy-stars-sky-2609647/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Astronomai padarė stulbinantį atradimą — jie aptiko didžiausią ir seniausią vandens telkinį Visatoje.
Milžiniškas vandens garų debesis buvo pastebėtas aplink kvazarą APM 08279+5255, esantį daugiau nei 12 milijardų šviesmečių nuo Žemės, skelbia Daily Galaxy.
Šio tarpžvaigždinio vandens kiekis tiesiog neįtikėtinas — jo yra maždaug 140 trilijonų kartų daugiau, nei visuose Žemės vandenynuose kartu sudėjus. Šis atradimas įrodo, kad vanduo egzistavo milžiniškais mastais dar tada, kai Visatai buvo vos apie pusantro milijardo metų.
|
Kvazaras, prie kurio buvo aptiktas šis „kosminis vandenynas“, yra itin galingas jaunos galaktikos branduolys, kurį maitina milžiniška juodoji bedugnė.
Jo spinduliuojama energija tūkstantį trilijonų kartų viršija Saulės šviesumą. Vandens garai sudaro milžinišką dujų debesį, išsiplėtusį šimtų šviesmečių spinduliu aplink šio objekto centrą.
Kad užfiksuotų silpnus signalus, sklindančius iš tokio tolimo Visatos kampelio, mokslininkai sujungė kelių galingų radioteleskopų duomenis — amerikiečių masyvo CARMA ir prancūzų interferometro Plateau de Bure.
Pasak Matto Bradfordo iš NASA reaktyvinio judėjimo laboratorijos, šis atradimas įrodo, kad vanduo — vienas iš labiausiai paplitusių junginių Visatoje — egzistavo jau pačioje kosminės evoliucijos aušroje.
Toks milžiniškas vandens kiekis ankstyvuoju Visatos raidos laikotarpiu verčia abejoti ankstesnėmis prielaidomis apie jaunos Visatos cheminį „nebrandumą“. Atrodo, kad jau tuomet galaktikos ir juodosios bedugnės turėjo visas sąlygas sudėtingų molekulių formavimuisi — tų pačių, iš kurių kadaise gimė žvaigždės, planetos ir galiausiai gyvybė.
Naujas objektas kosmose: ką sako mokslininkai
Paslaptingas tarpžvaigždinis objektas, neseniai kirtęs mūsų Saulės sistemos ribas, pasirodė esąs kur kas neįprastesnis, nei tikėjosi astronomai.
Kalbama apie kometą 3I/ATLAS — antrąjį žinomą keliautoją iš už mūsų Saulės sistemos ribų. Nauji stebėjimai parodė, kad jos dydis gerokai mažesnis, nei manyta anksčiau. Tačiau, nepaisant kompaktiškumo, ji išmeta į kosmosą milžiniškus anglies dioksido kiekius — maždaug 940 trilijonų trilijonų – \(9,4\times 10^{26}\) – molekulių per sekundę, arba 130 kg per sekundę. Tai daro ją vienu aktyviausių tokio tipo objektų, kada nors užfiksuotų mokslininkų.
.jpg)
