Niekas zebrais nejodinėja. Kodėl jų nepavyko prijaukinti kaip arklių? (Video) ()
Žmonės jau seniai prijaukino arklius. Bet kodėl niekas nebandė joti jų dryžuotaisiais giminaičiais – zebrais?
© Yathin S Krishnappa, CC BY-SA 3.0 | https://en.wikipedia.org/wiki/File:Equus_quagga_burchellii_-_Etosha,_2014.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žmonės kartais stebisi, kodėl žmonės joja žirgais, bet niekada nebandė šuoliuoti zebrais? Tyrėjai paaiškino, kodėl šie gyvūnai nelaikomi transporto priemone.
Kaip žmonės prijaukino arklius?
Norėdami atsakyti į šį klausimą, turime suprasti, kaip ir kada žmonės prijaukino arklius. Tiesą sakant, žmonės ir arkliai ne visada buvo tokie geri draugai su arkliais, o priešistoriniais laikais gyvūnai buvo medžiojami dėl mėsos, o ne kaip transporto priemonė. Tačiau tam tikru momentu žmonės pradėjo prijaukinti gyvūnus, pradėdami migraciją per Europos žemyną, kuri pakeitė pasaulį.
Ilgą laiką populiariausias archeozoologų prijaukinimo modelis buvo „Kurgano hipotezė“. Kazachstane, senovės Botai kultūros gimtinėje, tyrėjai rado daugybę arklių kaulų, datuojamų maždaug 4000 m. pr. Kr. Mokslininkai taip pat rado kitų įrodymų, pavyzdžiui, galimas tvoros stulpų skyles ir keramikos indus su arklių taukais, galbūt iš surinkto pieno. Visa tai rodo, kad šiame regione vyko arklių prijaukinimas.
|
Tyrėjai tyrinėjo arklių fosilijas ir nustatė, kad arklių dantys greičiausiai turėjo sudilimo žymių, o tai gali būti aiškus požymis, kad jie nuolat nešiojo kamanas.
Tačiau pastaraisiais metais ši hipotezė sulaukia vis daugiau kritikos, nes arkliai kituose regionuose, kurie, kaip manoma, nebuvo prijaukinti, rodė panašias sudilimo žymes. Genetinė analizė nustūmė laiko juostą atgal, tačiau mokslininkai mano, kad arkliai buvo prijaukinti šiame regione.
Pasak Williamo Tayloro, Kolorado universiteto Boulderyje docento ir archeologijos kuratoriaus, išsamus ankstyvųjų Eurazijos arklių genominis tyrimas parodė, kad jamai nebuvo pirmųjų prijaukintų arklių, žinomų kaip DOM2 linija, protėviai. Be to, jamai nerodė genetinių griežtos reprodukcinės kontrolės įrodymų.
Naujausi duomenys rodo, kad arklių prijaukinimas greičiausiai įvyko Juodosios jūros stepėse, tačiau daug vėliau. Manoma, kad žmonės pradėjo prijaukinti arklius prieš pat sprogstamąjį arklių ir vežimų išplitimą Eurazijoje II tūkstantmečio pr. Kr. pradžioje.
Kodėl žmonės nejoja zebrais?
Tad kodėl gi nejodinėjame zebrais? Ne todėl, kad nesistengtume. Gerai žinoma, kad olandai, kolonizuodami dalį Pietų Afrikos, bandė prisijaukinti šiuos gyvūnus, bet nesėkmingai. Deja, gyvūnai priešinosi prijaukinimui ir reguliariai išsilaisvindavo iš pakinktų. Vis dėlto kai kurie individai buvo prijaukinti. Pakankamai daug, kad jais būtų galima joti.
Arkliai ir zebrai yra tolimi giminaičiai, kurie nuo bendro protėvio atsiskyrė prieš 4–4,5 milijono metų. Sąlygos, kuriomis atsidūrė šios skirtingos rūšys, labai paveikė jų tinkamumą prijaukinti.
Pasak Notingemo Trento universiteto Jojimo katedros lektorės Carol Hall, skirtingai nei Eurazijos poriniai kanopiniai, Afrikos zebrų populiacija buvo gana saugi ir ypač gerai prisitaikiusi prie savo aplinkos. Visi poriniai kanopiniai čia yra žolėdžiai gyvūnai, turintys gerai išvystytą kovos arba bėgimo reakciją. Tačiau, norėdami išgyventi tokiomis sąlygomis su daugybe stambiųjų plėšrūnų, zebrai išsivystė į ypač budrius ir jautrius gyvūnus. Dėl to gyvūnai sprunka ir parodo stiprią reakciją, jei yra pagaunami.
Deja, dėl šių reakcijų zebrai nėra tinkami prijaukinimo kandidatai. Jie taip pat išsiugdė sveiką žmonių baimę ir linkę mūsų vengti, kai tik įmanoma.
Reikalas tas, kad gyvūnai, kuriuos galima prijaukinti, paprastai turi būti greitai augantys, ramaus būdo ir draugiški žmonėms. Zebrai, pasižymintys natūraliu agresyvumu ir stipriais vengimo refleksais, netinka prijaukinti.
Pasak tyrėjų, pasitaikė retų atvejų, kai žmonėms pavyko prisijaukinti zebrus asmeniniam naudojimui, tačiau tokie atvejai tėra išimtis.
