Ar Visata – simuliacija? Štai ką rodo naujausi moksliniai atradimai (Video) (1)
Pamenate filmą „Matrica“?
© Ekrano kopija | https://x.com/ATRightMovies/status/1774383883221413984/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ar kada susimąstėte, ar mes gyvename simuliacijoje? Viena vertus, ši mintis atrodo absurdiška, tačiau pagalvojus apie ją kurį laiką, galite nusiteikti kiek skeptiškiau. Per kelis dešimtmečius sukūrėme ištisus skaitmeninius pasaulius, dirbtinis intelektas pradėjo naikinti ribas tarp realybės ir realybės, o mokslininkai toliau tyrinėjo realybės audinį iki kvantinio lygmens.
Atsižvelgiant į šimtus, net tūkstantmečius trukusią technologinę pažangą ir padauginus ją iš maždaug dviejų trilijonų galaktikų Visatoje, mintis, kad mūsų gyvenimo patirtis tėra kažkokios itin pažangios ateivių rasės sukurta hiperrealistinė simuliacija, tampa vis labiau tikėtina.
The woman in the red dress | The Matrix
— 𝓑𝓡𝓐𝓝𝓓𝓞𝓝 (@_BreakTheCode_) March 31, 2025
It becomes clear that the woman in red is a deliberate distraction, a simulated character who is a part of the Agent training program.
RED = ROOT CHAKRA. It represents our survival instinct. SEX is also survival, like hunger or thirst. pic.twitter.com/fM1GXM6HoJ
|
Tai nėra nauja vizija. Įvairios teorijos jau atsirado anksčiau, netgi pasirodė didžiajame ekrane, pavyzdžiui, filme „Matrica“. Atsiradus naujai sričiai – informacijos fizikai – kurios tikslas – tirti informacijos vaidmenį suprantant fizinius reiškinius, t. y. vaidmenį, kurį informacija atlieka mūsų Visatos funkcionavime, modeliavimo teorija įgavo naują prasmę.
Britų Kolumbijos universiteto (Kanada) mokslininkų komanda atliko tyrimus ir teigia matematiškai įrodžiusi, kad modeliavimo teorija neįmanoma, paneigdama kitų tyrėjų teiginius, kad gravitacija vadovaujasi skaičiavimo taisyklėmis. Dr. Miras Faizalas ir jo komanda įrodė, kad fundamentali realybės prigimtis veikia taip, kaip negalėtų imituoti joks kompiuteris.
„Buvo pasiūlyta, kad Visatą būtų galima sumodeliuoti. Jei tokia simuliacija būtų įmanoma, pati sumodeliuota Visata galėtų sukurti gyvybę, kuri savo ruožtu galėtų sukurti savo simuliaciją. Ši rekursinė galimybė labai mažai tikėtina, kad mūsų Visata yra originali Visata, o ne simuliacija, įterpta į kitą simuliaciją“, – aiškina dr. Faizalas.
„Kadaise manyta, kad ši idėja yra už mokslinių tyrimų ribų. Tačiau mūsų naujausi tyrimai parodė, kad ją iš tikrųjų galima moksliškai patikrinti.“
Svarbiausias šio tyrimo keliamas klausimas yra tai, ar visus realybės aspektus galima aprašyti algoritmiškai, nes kiekviena simuliacija jais remiasi. Įrodžius, kad tam tikri fundamentalūs principai nėra algoritminiai, reikštų, kad mes vis dėlto esame realūs. Remiantis pažangiomis matematinėmis sąvokomis, tyrime nustatomi algoritmų aprašymo apribojimai.
Tokiu būdu autoriai padarė išvadą, kad tam tikri realybės aspektai liks skaičiavimo požiūriu neapsprendžiami ir bus prieinami tik per nealgoritminį supratimą.
„Remdamiesi matematiniais neužbaigtumo ir neapibrėžtumo teoremais, parodome, kad visiškai nuoseklaus ir išsamaus realybės aprašymo negalima pasiekti vien skaičiavimais“, – apibendrina Faizalas.
„Tam reikalingas nealgoritminis supratimas, kuris pagal apibrėžimą peržengia algoritminio skaičiavimo ribas ir todėl negali būti modeliuojamas. Todėl ši visata negali būti simuliacija.“
