Gautas pirmasis toks Saulės vaizdas. Niekas nesitikėjo tokios staigmenos (Video) ()
Šiais metais mokslininkai pirmą kartą istorijoje užfiksavo Saulės poliarinio regiono vaizdą, ir šis vaizdas nustebino.
© Ekrano kopija | https://x.com/hackernewstop5/status/1933896959510950252/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai dabar mano, kad magnetinis laukas iš tikrųjų juda ašigalių link greičiau nei tikėtasi.
Europos kosmoso agentūros (ESA) „Solar Orbiter“ misijos zondas buvo perkeltas į orbitą, pasvirusią į Saulės sistemos plokštumą, ir tai leido mokslininkams pirmą kartą istorijoje užfiksuoti Saulės poliarinio magnetinio lauko vaizdą. Pirmieji moksliniai duomenys iš šio neįtikėtino vaizdo jau buvo paskelbti ir pateikė mokslininkams keletą įdomių staigmenų.
Ši misija leido mokslininkams pirmą kartą ištirti Saulės poliarinių sričių magnetinį lauką. Saulės magnetinis laukas yra jos 11 metų aktyvumo ciklo pagrindas, todėl svarbu, kas vyksta ašigaliuose. Tačiau mokslininkai anksčiau negalėjo jo stebėti tokiu būdu.
|
Saulės magnetiniam aktyvumui būdinga plazmos cirkuliacija kiekviename Saulės pusrutulyje. Arti paviršiaus esanti plazma dreifuoja nuo pusiaujo link ašigalių, o tada, nusėdusi Saulės viduje, grįžta į ašigalius. Šis ciklas veikia visą pusrutulį, o ašigaliai visada buvo laikomi pagrindiniu šio proceso regionu, tačiau iki šiol mokslininkai turėjo tik paviršutinišką supratimą apie tai, kas vyksta.
„Solar Orbiter“ misija tai pakeitė: orbitinis zondas sugebėjo sekti karštos plazmos kišenes, kurios dalija Saulės paviršių, dar vadinamas supergranulėmis. Yra žinoma, kad supergranulės yra dvigubai ar net tris kartus didesnės už Žemę, o dėl plazmos konvekcijos jų horizontalus paviršius stumia jėgos linijas į kraštus. Rezultatas yra tai, ką matome kaip Saulės magnetinį tinklelį.
Remiantis paviršutiniškomis žiniomis, anksčiau buvo manoma, kad plazminės ląstelės ir magnetinis laukas ašigalių link juda lėčiau nei ties pusiauju. Tačiau misija parodė, kad greitis iš tikrųjų yra daug kartų didesnis nei tikėtasi – apie 10–20 metrų per sekundę – tai yra beveik toks pat kaip žemesnėse platumose.
Pasak Maxo Plancko Saulės sistemos tyrimų instituto tyrimų grupės vadovo, pirmojo tyrimo autoriaus Lakshmi Pradeep Chitta, supergranulės Saulės ašigaliuose iš tikrųjų veikia kaip savotiškas žymeklis ir pirmą kartą istorijoje leidžia pamatyti poliarinę 11 metų Saulės pasaulinės cirkuliacijos dalį.
Tyrimo autoriai taip pat pažymi, kad plazmos judėjimo supratimas suteikė svarbių užuominų apie magnetinį lauką pasauliniu mastu. Mokslininkai pripažįsta, kad tai tik pradžia ir dar neaišku, ar Saulės „magnetinis konvejeris“ iš tikrųjų lėtėja ties ašigaliais. Nauji duomenys dar kartą įrodo, kokie svarbūs tokių misijų stebėjimai yra mūsų bendram Saulės supratimui.
.png)
