Ar grįš „žiema-šmėkla“? Kaimus laidojo sniegas, karius mobilizavo stichija – ar esame pasiruošę? ()
Neturi parengtų planų.
© https://pixabay.com/photos/winter-snow-frost-snow-cornices-3236915/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žiema jau čia pat – koks bus oras?
Daugelis yra girdėję apie legendinę 1978–1979 metų žiemą, tačiau mažai kas gali įsivaizduoti jos mastą. Tąkart metrų aukščio sniego sangrūdos palaidojo ištisus kaimus, įstrigo traukiniai, keliai tapo nepravažiuojami kelioms dienoms, o net Bundesvero ir Rytų Vokietijos NVA kariai su sunkia technika kovojo su balta stichija.
Trečiadienį (2012 m. vasario 15 d.) priešais namus Herzogsreuto miestelyje (Žemutinė Bavarija, Freyung-Grafenau rajonas) sniego kalnai siekė langus. Tokios savaites trunkančios pūgos, šaltis ir sniego sangrūdos gali paralyžiuoti visą šalį. Klausimas lieka tas pats – ar šiandien būtume pasiruošę?
Kas būtų, jei toks scenarijus pasikartotų dabar?
Tuo metu, kai tiekimo grandinės yra trapios, energetikos sistema apkrauta iki ribos, o miestai optimizuoti ne atsparumui, o efektyvumui, tokia žiema būtų tikras išbandymas.
|
Meteorologai teigia, kad klimato kaita nereiškia, jog ekstremalūs šalčiai yra nebeįmanomi. Staigus stratosferos atšilimas, aukšto slėgio blokavimas ar susilpnėję vakarų vėjai bet kada gali sukelti ledinį sugrįžimą.
„Šimtmečio žiema“ per artimiausius 30–50 metų išlieka reta, bet visiškai įmanoma.
Šaltasis chaosas šiuolaikinei visuomenei – dar pavojingesnis nei 1979-aisiais
Aukštųjų technologijų pasaulyje tokia žiema būtų daug destruktyvesnė nei prieš pusę amžiaus. Elektros tinklai, jau dabar dirbantys ties apkrovos riba karščio bangų metu, galėtų neatlaikyti. Vėjo jėgainės sustotų, saulės baterijos pasidengtų sniegu, o dujų suvartojimas šokteltų į rekordines aukštumas. Milijonai šildytuvų veiktų visu pajėgumu – bet kas būtų, jei dujų nepakaktų?
Ekonominiai nuostoliai siektų milijardus: sustotų gamyba, parduotuvių lentynos ištuštėtų, o tiekimo grandinės užšaltų. Žemės ūkis nukentėtų nuo šalčio, ligoninės būtų perpildytos nušalusių ar anglies monoksidu apsinuodijusių pacientų, nes žmonės bandytų šildytis improvizuotomis priemonėmis.
Eismas? – Paralyžiuotas. Oro uostai uždaryti, greitkeliai užversti sniegu, bėgiai apledėję. Šalis sustotų.
Šalčio apsauga – pamiršta grandis
Viešosiose diskusijose daug kalbama apie karščio bangas, šilumos prieglaudas ir sausrų planus. Tačiau kas nutiktų, jei situacija apsiverstų? Beveik nė viena savivaldybė neturi parengtų planų ekstremaliam šalčiui. Mobilios šildymo stotys, energijos atsargos, nepriklausomi tiekimo šaltiniai – visa tai kol kas egzistuoja tik popieriuje.
1978–1979 m. žiema buvo didžiulis išbandymas net pramonės laikais. Šiandien, būdami priklausomi nuo elektros ir logistikos, mes galbūt esame dar labiau pažeidžiami nei tuomet.
1978–1979 m. žiema Lietuvoje taip pat buvo tikras ištvermės išbandymas, pasižymėjęs itin žemomis temperatūromis švenčių metu ir dideliu sniego kiekiu. Ji išliko viena iš ryškiausių ir sunkiausių šaltojo sezono pavyzdžių modernioje Lietuvos istorijoje.
.png)
.png)
