Keistasis 3I/ATLAS. 250 000 km/val. Atrado kažką nesuprantamo... ()
Astronomai sužinojo daugiau apie tarpžvaigždinio objekto 3I/ATLAS trajektoriją Saulės sistemoje.
© International Gemini Observatory/NOIRLab/NSF/AURA/Shadow the Scientist, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:3I-ATLAS_noirlab2525b_crop.png
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Duomenys patvirtina, kad tai iš tiesų kometa, skriejanti 250 000 km/val. greičiu. Tačiau manoma, kad keisto darinio buvimas 3I/ATLAS gali rodyti, kad tai ne kometa.
Nuo tarpžvaigždinio objekto 3I/ATLAS atradimo 2025 m. liepą astronomai dirbo, kad numatytų jo trajektoriją. Dabar Europos kosmoso agentūros (ESA) mokslininkai, naudodamiesi aplink Marsą skriejančio zondo „Trace Gas Orbiter“ duomenimis, 10 kartų pagerino numatomą kometos vietą.
Tuo tarpu garsus ateivių medžiotojas Harvardo astronomas Avi Loebas 3I/ATLAS atrado sunkiai paaiškinamų ypatybių.
Spalio pradžioje zondas „Trace Gas Orbiter“ nufotografavo tarpžvaigždinį objektą 3I/ATLAS, kai šis buvo netoli Marso. Dabar mokslininkai išanalizavo duomenis, kurie patvirtina, kad tai kometa, atskridusi iš kitos žvaigždžių sistemos.
|
Kai ESA erdvėlaivis stebėjo tarpžvaigždinę kometą, ji buvo arčiausiai Marso – 29 mln. km. Tuo pačiu metu „Trace Gas Orbiter“ buvo 10 kartų arčiau kometos nei antžeminiai teleskopai. Šis stebėjimas leido mokslininkams 10 kartų pagerinti numatytą 3I/ATLAS trajektoriją Saulės sistemoje. Taigi, mokslininkai dabar mažiau abejoja 3I/ATLAS vieta Saulės aplinkoje.
Duomenys rodo, kad tarpžvaigždinė kometa 3I/ATLAS skrieja per Saulės sistemą 250 000 km/val. greičiu ir kitų metų pirmoje pusėje ją visam laikui paliks. Geresnis 3I/ATLAS trajektorijos supratimas dabar leis astronomams atlikti išsamesnius trečiojo kada nors Saulės sistemoje atrasto tarpžvaigždinio objekto tyrimus.
Nors 3I/ATLAS nekelia grėsmės, mokslininkai panaudojo naujus duomenis planetų gynybos pratyboms. ESA reguliariai stebi netoli Žemės skriejančius asteroidus ir kometas, apskaičiuodama jų orbitas, kad nustatytų, ar jie kelia grėsmę Žemei. Kaip rodo 3I/ATLAS stebėjimai, Marso orbitos duomenys apie potencialiai pavojingus objektus gali būti labai vertingi. Marso zondas galėtų būti arčiau objekto ir todėl galėtų gauti daugiau duomenų.
Mokslininkų teigimu, tarpžvaigždinę kometą 3I/ATLAS šiuo metu stebi ESA erdvėlaivis JUICE, kuris skrenda į Jupiterį, kad ištirtų tiek pačią planetą, tiek didžiausius jos palydovus.
Stebėjimai atliekami po to, kai tarpžvaigždinis objektas 3I/ATLAS jau priartėjo prie Saulės maksimaliu įmanomu atstumu ir tęsia savo kelionę tolyn nuo mūsų žvaigždės. Tačiau astronomai naujų duomenų negaus iki 2026 m. pradžios.
Remiantis neseniai Harvardo universiteto astrofiziko Avi Loebo pareiškimu, naujos tarpžvaigždinio objekto 3I/ATLAS nuotraukos rodo keisto darinio egzistavimą.
Tarpžvaigždinė kometa turi dvi uodegas ir priešuodegę. Pasak Loebo, priešuodegės fizika nėra aiški. Jei tai įprasta kometa, toks bruožas gali būti susijęs su milžiniškų dulkių dalelių išmetimu. Tačiau šių dalelių negalima taip efektyviai pagreitinti veikiant Saulės spinduliuotei. Galbūt tai lemia kažkokia kometos keistenybė, kai jos dalelės skrenda ne Saulės kryptimi, o jos link.
Astrofizikas taip pat neatmeta galimybės, kad priešuodegė galaktika yra technologinių variklių, kurie greitina 3I/ATLAS naudodami reaktyvines išmetamąsias dujas, rezultatas.
Beje, 2025 m. gruodžio 19 d. tarpžvaigždinis objektas 3I/ATLAS bus arčiausiai Žemės. Loebas mano, kad tada bus galima tiksliai nustatyti 3I/ATLAS prigimtį.
