Asteroide Vesta aptikto kalno aukščiui Žemėje neprilygsta niekas (Video) (3)
NASA kosminis aparatas Dawn, skriejantis aplink asteroidą Vestą ir skenuojantis jos paviršių, atsiuntė į Žemę didžiulę naujų duomenų porciją - juos mokslininkai jau ištyrinėjo ir visuomenei pateikė apibendrinimus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
NASA „Dawn“ zondas aplink Vestą skrieja nuo liepos vidurio, kai pasiekė asteroidų žiedą, esantį tarp Marso ir Jupiterio. Nuo tyrimų pradžios „Dawn“ atsiuntė nemažai labai įdomių Vestos vaizdų, iš kurių išsiskiria didžiulis kalnas, esantis pietiniame asteroido pusrutulyje. Iš nuotraukų taip pat matyti, kad krateriais nusėtas Vestos paviršius yra labai įvairiapusis.
„Apie Vestą, kurią vadiname mažiausia kietąja planeta (plačiau apie šį asteroidą ir pačią misiją jau rašėme šiame straipsnyje), sužinome daug nuostabių dalykų. Kaip ir Žemėje, Marse, Veneroje ir Merkurijuje, Vestos paviršiuje yra senovinės bazaltinės lavos srovės ir didžiulis geležinis branduolys. Pietų ašigalio kalnas yra platesnis nei didžiausia Havajų sala, kuri iš tikro yra aukščiausias kalnas Žemėje, matuojant nuo vandenyno dugno. Tuo tarpu Vestoje surasto kalno dydis beveik prilygsta kol kas aukščiausiam žinomam kalnui Saulės sistemoje – Olimpo kalnui Marse“, – teigė pagrindinis „Dawn“ misijos tyrėjas Chrisas Russellas.
Priminsime, jog Olimpo kalnas, didžiausias kalnas (ir vulkanas) Saulės sistemoje, yra iškilęs maždaug 24 kilometrus virš paviršiaus. Pagal pirminius duomenis Vestoje pastebėtas kalnas nuo jo atsilieka nelabai daug, nors tikrai nėra aukštesnis. Palyginimui, Žemėje, didžiausias sausumos vulkanas yra Mauna Loa Havajuose, kurio aukštis – 9 kilometrai. Didžioji dalis vulkano driekiasi po vandeniu, jūros dugnu. Tuo tarpu Everesto kalnas, aukščiausiai virš jūros lygio žemėje iškilęs kalnas, yra 8,85 kilometrų aukščio.
„Dawn“ taip pat atskleidė, kad Vestos paviršius yra daug nelygesnis nei daugelio kitų žiede esančių asteroidų.
Be to, pirminiai Vestos paviršiuje esančių kraterių amžiaus skaičiavimai leidžia manyti, kad pietiniame pusrutulyje esantys regionai yra daug jaunesni nei šiauriniame pusrutulyje. Kai kurios vietovėms pietų pusrutulyje – vos 1–2 mlrd. metų.
466 mln. JAV dolerių kainavęs palydovas „Dawn“ orbita aplink Vestą ėmė skrieti liepos 15 dieną, pradėdamas metus truksiančią asteroido tyrimo misiją. Po metų „Dawn“ turėtų keliauti tirti Cereros, didžiausio Saulės sistemos asteroido.
Vesta, kurios plotis siekia maždaug 350 kilometrų, yra antras pagal dydį objektas asteroidų žiede ir ryškiausias Saulės sistemos asteroidas.
